Vidžiai

Šis straipsnis apie miestelį šiaurės Baltarusijoje. Apie kaimą Pakruojo rajone skaitykite straipsnyje Vydžiai (Pakruojis).

Vidžiai blrs. Відзы, rus. Видзы

Vidžiai

Vidžiai 55°23′42″š. pl. 26°37′44″r. ilg. / 55.395°š. pl. 26.629°r. ilg. / 55.395; 26.629 (Vidžiai)Koordinatės: 55°23′42″š. pl. 26°37′44″r. ilg. / 55.395°š. pl. 26.629°r. ilg. / 55.395; 26.629 (Vidžiai)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Vitebsko sritis
Rajonas	Breslaujos rajonas

Gyventojų (2022)	1 517

Vikiteka	Vidžiai

Vìdžiai ^[1] (arba Vydžiai, Vidaliai, Vydaliai; blrs. Відзы, rus. Видзы) – miesto tipo gyvenvietė šiaurės Baltarusijoje, Vitebsko srityje, 40 km į pietvakarius nuo Breslaujos, į rytus nuo Ignalinos, šalia Lietuvos sienos. Keliai į Breslaują, Pastovis, Rimšę, Adutiškį. Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1914 m.), stačiatikių cerkvė (1910 m.).

IstorijaKeisti

Žinomi nuo XIV a., valdė lietuvių kilmės LDK didikai. 1795–1915 m. priklausė Rusijai. Miestelyje XIX a. 1-ojoje pusėje buvo Breslaujos apskrities centras, vėliau čia buvo Zarasų apskrities Vidžių valsčiaus centras.^[2] 1941–1944 m. Vidžiai buvo užimti Trečiojo Reicho, čia buvo atkelta Švenčionių gimnazija.

Miestelis Pirmojo pasaulinio karo pradžioje
Gaisras Pirmojo pasaulinio karo metu
Valsčiaus būstinė tarpukaryje
Miestelio planas (1938 m.)

LietuviaiKeisti

Apylinkės tarp Vidžių ir Drujos yra senos lietuvių žemės. 1731 m. čia gyveno 54 šeimos, daugiausia – lietuvių. Apylinkėse dauguma vandenvardžių ir gyvenamųjų vietų pavadinimų yra lietuviškos kilmės.^[3]

Vidžiuose ir apylinkėse nuo seno šnekėta lietuviškai, rytų dzūkų tarme. Iki XX a. vidurio dauguma Vidžių lietuvių sugudėjo, o XX a. pabaigoje lietuviškai kalbėjo tik nedaugelis vyresniosios kartos žmonių,^[4] į pietryčius nuo Vidžių esančių Bagdžiūnų, Ožkaragių ir kitų kaimų senieji gyventojai vis dar kalbėjo lietuviškai.

ŠaltiniaiKeisti

↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Widze (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 294 psl. (lenk.)
↑ Vidžiai. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 1126
↑ Vidžiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 217 psl.

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Widze (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 294 psl. (lenk.)

[3] Vidžiai. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 1126

[4] Vidžiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 217 psl.

[1]

[2]

[3]

[4]