Turbosraigtinis variklis

Turbosraigtinis variklis (angl. turboprop) – dujų turbininio variklio tipas, savyje apjungiantis turboreaktyvinį variklį ir jo sukamą orlaivio sraigtą.[1]

Turbosraigtinis variklis GE T64: kairėje propeleris, viduryje – pavarų dėžė ir dešinėje – dujų turbina

Turbosraigtinį variklį paprastai sudaro oro įsiurbimo kanalas, kompresorius, degimo kamera, turbinos, pavarų dėžė arba reduktorius ir propeleris.[2] Į įsiurbimo angą patekęs oras yra suspaudžiamas kompresoriuje; toks oras kartu su degalais yra paduodamas į degimo kamerą, kur jis uždagamas. Karštos degimo dujos plečiasi ir, sukdamos aukšto slėgio turbinos mentes, generuoja kinetinę energiją. Dalis turbinos generuojamos galios naudojama kompresoriui ir elektros generatoriui varyti. Priešingai nei turboreaktyvinio arba turboventiliatorinio variklio atveju, turbosraigtinio variklio išmetamas dujų srautas nesukuria bent kiek ženklesnės traukos, nes beveik visa variklio galia naudojama sraigtui sukti.[3]

Technologiniai aspektai

redaguoti
 
Turbosraigtinio variklio darbo schema

Didžioji turbosraigtinio variklio galios dalis perduodama sukti propelerį. Tai pasiekiama papildomo aukšto slėgio kompresoriaus segmento dėka.[4][5][6] Dėl šios konstrukcinės ypatybės gaunama tik labai nedidelės energijos išmetamasis oro srautas, sukuriantis tik apie 10 % visos traukos.[7] Ši trauka priklauso nuo propelerio apsukų – augant apsukoms išmetamųjų dujų kuriama trauka nežymiai didėja.[8]

Turbosraigtinių variklių kontūringumo rodiklis siekia 50-100,[9][10] nors varanti oro srovė yra ne taip aiškiai apibrėžiama kaip turboventiliatorinių variklių atveju.[11][12]

Propeleris su turbina yra jungiamas per reduktorių, paverčiantį dideles apsukas į didelį sukimo momentą. Egzistuoja dvi pagrindinės turbosraigtinių variklių konstrukcijos – laisvo turbinos veleno (propelerio sraigtas nėra sujungtas su dujų generatoriumi, kaip pvz. Pratt & Whitney Canada PT6) ir fiksuotas velenas, kuriame pavarų dėžė yra sujungta su dujų turbina (pvz. Honeywell TPE331). Pirmuoju atveju egzistuoja didesnė tikimybė, kad sraigto smūgio atveju dujų turbina nebus pažeista, tokia konstrukcija taip pat leidžia mažiau apkrauti variklį paleidimo metu.

 
Skirtingų dujų turbinų variklių efektyvumo palyginimas

Su turbosraigtiniais varikliais paprastai komplektuojamas pastovaus greičio (kintamo žingsnio) sraigtas, panašus į naudojamą su didesnių orlaivių stūmokliniais varikliais. Skiriasi tik oro sraigto valdymo mechanizmas.[13] Dėl lėtesnio turbininių variklių atsako į droselio padėties pokyčius, ypač dirbans nedideliais greičiais, pvz. riedant, judant atgal ar atliekant kitas anžemines operacijas, variklio trauka reguliuojama keičiant propelerio menčių atakos kampą.[14] Tokio variklio propeleris turi du režimus (menčių nustatymus): Alfa ir Beta. Alfa naudojami visiems skrydžio režimams, įskaitant kilimą. Beta apima visoms antžeminėms operacijoms, išskyrus kilimą naudojamus darbo režimus – nuo nulio iki neigiamos traukos.[14] Beta režimas suskirstomas į du režimus: Beta for Taxi ir Beta plus Power. Beta for Taxi naudojamas riedėjimui; jį sudaro visų žingsnių diapazonai nuo žemiausio Alfa diapazono žingsnio iki nulinio žingsnio, naudojant šiuos režimus sukuriama labai maža arba nulinė trauka. Ji paprastai nustatoma perkeliant propelerio atakos kampo svirtį į Beta Taxi diapazoną. Beta Plus Power yra reversinio darbo režimas, jį naudojant sukuriama neigiama trauka. Šis režimas naudojamas tūpimui ant trumpų takų, kai orlaiviui reikia greitai sumažinti greitį, taip pat atbulinės eigos operacijoms. Jis nustatomas perkeliant propelerio menčių atakos kampo svirtį žemiau Beta Taxi diapazono.[14] Dėl to, kad pilotas negali matyti atgalinio vaizdo, taip pat dėl atbulinės eigos sukuriamo dulkių srauto, gamintojai dažnai riboja greitį, kurį galima naudoti Beta Plus Power režimu, taip pat neleidžia jo naudoti gruntiniuose kilimo ir tūpimo takuose. [14]

Istorija

redaguoti

Pirmuoju turbosraigtinio variklio konstrukciją aprašiusiu autoriumi laikomas britas Alanas Arnoldas Grifftas (angl. Alan Arnold Griffith) (1926 m.). Dirbdamas briotų aviaicjos koncerne Royal Aircraft Establishment jis tyrė ašinių kompresorių pagrindu sukurtų propelerių konstrukcijų galimybes. 1929 m. Frankas Vitlas (angl. Frank Whittle) pradėjo kurti išcentrinio kompresoriaus visą variklio gaminamą dujų galią reaktyvinei traukai sukurti panaudojančias konstrukcijas.[15]

 
Jendrassik Cs-1

Pirmąjį pasaulyje turbosraigtinį variklį suprojektavo vengrų mechanikos inžinierius György Jendrassik.[16] Savo koncepciją jis paskelbė 1928 m., o 1929 m. kovo 12 d. užpatentavo šį išradimą. 1938 m. jis sukonstravo nedidelės galios (100 AG; 74,6 kW) eksperimentinę dujų turbiną.[17] Didesnis modelis, gavęs pavadinimą „Jendrassik Cs-1“ 1937–1941 m. buvo pagamintas ir išbandytas Ganz gamykloje Budapešte. Jo nominali galia siekė 1000 AG. Tai buvo ašinio srauto konstrukcija su 15 kompresorių ir 7 turbinos pakopomis, žiedine degimo kamera. 1940 m. pradėtų bandymų metu dėl degimo problemų jo galia buvo apribota iki 400 AG. 1941 m. Vengrijai įstojus į Antrąjį pasaulinį karą tolimesnių bandymų buvo atsisakyta, o gamykla užeiėmė įprastų variklių gamyba.

 
Rolls-Royce RB.50 Trent

Pirmą kartą turbosraigtiniai varikliai viešai buvo paminėti 1944 m. vasario mėn. britų aviacijos leidinio „Flight“ numeryje. Straipsnyje buvo detalus brėžinys, kaip galėtų atrodyti būsimas turbopropelerinis variklis. Piešinys buvo labai panašus į būsimą „Rolls-Royce Trent“.[18] Pirmasis britų turbosraigtinis variklis „Rolls-Royce RB.50 Trent“ buvo perdarytas turboreaktyvinis variklis „Derwent II“ su reduktoriumi ir 7 pėdų 11 colių (2,41 m.) skersmens penkių menčių sraigtu. Du tokie varikliai buvo sumontuoti pirmąjį serijinį britų reaktyvinį naikintuvąGloster Meteor“ (Nr. EE227). Pirmą kartą 1945 m. rugsėjo 20 d. pakilęs vienintelis „Trent-Meteor“ tapo pirmuoju pasaulyje turbopropeleriniu orlaiviu, nors ir neskirtu serijinei gamybai.[19][20] Šių bandymų pagruindu Rolls-Royce sukūrė „Rolls-Royce Clyde“, pirmąjį turbopropelerinį variklį, gavusį kariniam ir civiliniam naudojimui skirtą tipo sertifikatą,[21] ir jo vėlesnę modifikaciją „Dart“ tapusią vienu patikimiausių kada nors sukurtų turbopropelerinių variklių.

 
Kuznecov NK-12 yra galingiausias turbosraigtinis variklis

Sovietų Sąjungoje turbosraigtinių variklių gamyba buvo pradėta naudojantis iš Vokietijos išvežtu inžineriniu ir techniniu potencialu. Junkers Motorenwerke sukurtas konsturkcijas SSRS 1946–1952 m. tobulino iš Vokietijos išvežti Junkers, BMW, Heinkel-Hirth ir Daimler-Benz inžinieriai.[22] Šio darbo rezultatas – turbosraiginis variklis „Kuznecov NK-12“ ir XXI a. pradžioje naudojamas strateginiame bombonešyje Tupolev Tu-95. Ši konstrukcija pasižymi dviem į priešingas puses besisukančiais bendraašiais propeleriais, kurių galai sukasi viršgarsiniais greičiais. Panašius, tačiau silpnesnius variklius naudojo ir JAV gamintojai, pavyzdžiui, kai kuriuose eksperimentiniuose orlaiviuose šeštajame dešimtmetyje montuotas „Allison T40“. Tokiais varikliais varomą skraidančią valtįConvair R3Y Tradewind“ trumpą laiką eksploatavo JAV karinis jūrų laivynas.

Pirmasis JAV gamybos turbosraigtinis variklis buvo „General Electric XT31“, pirmą kartą panaudotas 1945 m. gruodį išbandytame eksperimentiniame „Consolidated Vultee XP-81“.[23] XP-81 – pirmasis orlaivis, naudojęs turbosraigtinių ir turboreaktyvinių variklių derinį. Konstrukcija „Allison T38“ išsivystė į „Allison T56“, montuotą į avialainerįLockheed Electra“, iš jo kilusį kariniam jūrų patruliavimui skirtą „Lockheed P-3 Orion“ ir karinį transporto lėktuvą „Lockheed C-130 Hercules“.

Pirmuoju turbosraigtiniu varikliu varomus sraigtasparniu 1951 m. gruodžio 11 d. tapo Kaman K-225 (variklis – Boeing T50).[24]

1963 m. gruodį buvo pristatytas Pratt & Whitney Canada gamybos turbosraigtinis variklis Pt6, skirtas tuometiniam Beechcraft 87, netrukus tapusiam Beechcraft King Air.[25]

1964 m. buvo pristatyti pirmieji Garrett AiResearch (dabar priklauso Honeywell Aerospace) gamybos TPE331, skirtas Mitsubishi MU-2, tais metais tapusiam greičiausiu turbosraigtiniu orlaiviu.[26]

Naudojimas

redaguoti
 
Karinis transporto lėktuvasLockheed C-130 Hercules

Priešingai nei turboventiliatoriai varikliai, turbosraigtiniai yra efektyviausi skrydžio greičiui esant mažesniam nei nei 725 km/h (450 mylių per valandą; 390 mazgų). Šiuolaikiniai turbosraigtiniai lėktuvai skraido beveik tokiaos pat greičiais kaip ir nedideli regioniniai reaktyviniai lėktuvai, suvartodami tik apie du trečdalius tokio pat dydžio reaktyvinio lėktuvo suvartojamo kuro kiekio vienam keleiviui.[27]

Lyginant su stūmokliniais varikliais, turbosraigtiniai varikliai užtikrina didesnę specifinę galią (galios ir svorio santykį), taip pat patikimumą. Aviaicjoje tai kompensuoja didesnes pradines išlaidas, techninę priežiūrą ir degalų sąnaudas.

Turbopropeleriniai varikliai paprastai naudojami mažuose ikigarsiniuose orlaiviuose. Yra ir išimčių, pvz. keleiviniai „Lockheed L-188 Electra“, „Tupolev Tu-114", strateginis bombonešis „Tupolev Tu-95", transportinis „Airbus A400M“. Galingiausi turbosraigtiniai varikliai – 11 MW (15 000 AG) galios „Kuznecov NK-12" montuoti į „Tu-95", antri pagal galingumą – „Europrop TP400“ – į „Airbus A400".

2017 m. duomenimis plačiausiai naudoti turbosraigtiniai lėktuvai buvo ATR 42 / 72 (950 orlaivių), Bombardier Q400 (506), De Havilland Canada Dash 8 -100/200/300 (374), Beechcraft 1900 (328), Ott20 T40 (DHC) (328), de- 26win Canada. [28] Mažiau paplitę ir senesni lėktuvai – BAe Jetstream 31, Embraer EMB 120 Brasilia, Fairchild Swearingen Metroliner, Dornier 328, Saab 2000, Xian MA60, MA600 ir MA700, Fokker 27 ir Fokker 50.

Turbopropeleriniai verslo orlaiviai yra Piper Meridian, Socata TBM, Pilatus PC-12, Piaggio P.180 Avanti, Beechcraft King Air ir Super King Air. 2017 m. balandžio mėn. pasaulyje eksploatuota 14 311 verslo turbopropelerinių variklių.[29]

 
„Beech King Air“ ir „Super King Air“ – populiarūs turbosraigtiniai orlaiviai. Jų skaičius 2018 m. siekė 7,3 tūkst. [30]

Patikimumas

redaguoti

2012–2016 m. Australijos transporto saugos biuras (angl. Australian Transport Safety Bureau – ATSB) užfiksavo 417 su turbosraiginiais orlaiviais susijusių įvykių. Vidutiniškai tai sudarė 83 atvejus į metus; šiuo laikotarpiu stebėti orlaiviai skraidė daugiau nei 1,4 mln. skrydžio valandų: incidentų skaičius siekė 2,2 atvejo 10 000 valandų. Tik trys iš šių įvykių buvo priskirti „didelės rizikos“ kategorijai – jie buvo susiję su variklio gedimu ir vienmotorių „Cessna 208 Caravan“ neplanuotu nusileidimu, keturi – „vidutinės rizikos“ kategorijai ir 96 % – „mažos rizikos“ grupei.

Du įvykiai baigėsi nesunkiais sužalojimais dėl variklio gedimo ir žemės ūkio orlaivio susidūrimo su žeme, o penkios avarijos buvo susijusios su oro darbais: keturios žemės ūkio leėktuvų ir viena oro greitosios medicinos pagalbos.[31]

XXI a. trečiame dešimtmetyje gaminti varikliai

redaguoti

Jane's All the World's Aircraft. 2005–2006.

Gamintojas Šalis Pavadinimas Sausas svoris (kg) Kilimo galia (kW) Naudojamas
DEMC Kinija WJ5E 720 2130 Harbin SH-5, Xi'an Y-7
Europrop International Daugiašalis TP400-D6 1800 8203 Airbus A400M
General Electric JAV CT7-5A 365 1294
General Electric JAV CT7-9 365 1447 CASA/IPTN CN-235, Let L-610, Saab 340, Sukhoi Su-80
General Electric Čekija / JAV H80 Series[32] 200 550–625 Thrush Model 510, Let 410NG, Let L-410 Turbolet UVP-E, CAIGA Primus 150, Nextant G90XT
General Electric JAV T64-P4D 538 2535 Aeritalia G.222, de Havilland Canada DHC-5 Buffalo, Kawasaki P-2J
Honeywell JAV TPE331 Series 150–275 478–1650 Aero/Rockwell Turbo Commander 680/690/840/960/1000, Antonov An-38, Ayres Thrush, BAe Jetstream 31/32, BAe Jetstream 41, CASA C-212 Aviocar, Cessna 441 Conquest II, Dornier 228, General Atomics MQ-9 Reaper, Grum Ge man, Mitsubishi MU-2, North American Rockwell OV-10 Bronco, Piper PA-42 Cheyenne, RUAG 228NG, Short SC.7 Skyvan, Short Tucano, Swearingen Merlin, Fairchild Swearingen Metroliner, HAL HTT-40
Honeywell JAV LTP 101–700 147 522 Air Tractor AT-302, Piaggio P.166
KKBM Rusija NK-12MV 1900 11033 Antonov An-22, Tupolev Tu-95, Tupolev Tu-114
Progress Ukraina TV3-117VMA-SB2 560 1864 Antonov An-140
Klimov Rusija TV7-117S 530 2100 Ilyushin Il-112, Ilyushin Il-114
Ivchenko-Progress Ukraina AI20M 1040 2940 Antonov An-12, Antonov An-32, Ilyushin Il-18
Ivchenko-Progress Ukraina AI24T 600 1880 Antonov An-24, Antonov An-26, Antonov An-30
LHTEC JAV LHTEC T800 517 2013 Ayres LM200 Loadmaster
OMKB Rusija TVD-20 240 1081 Antonov An-3, Antonov An-38
Pratt & amp; Whitney Canada Kanada PT-6 Series 149–260 430–1500 Air Tractor AT-502, Air Tractor AT-602, Air Tractor AT-802, Beechcraft Model 99, Beechcraft King Air, Beechcraft Super King Air, Beechcraft 1900, Beechcraft T-6 Texan II, Cessna 208 Caravan, Cessna 425 Corsair/Conquest I, de Havilland Canada DHC-6 Twin Otter, Harbin Y-12, Embraer EMB 110 Bandeirante, Let L-410 Turbolet, Piaggio P.180 Avanti, Pilatus PC-6 Porter, Pilatus PC-12, Piper PA-42 Cheyenne, Piper PA-46-500TP Meridian, Shorts 360, Daher TBM 700, Daher TBM 850, Daher TBM 900, Embraer EMB 314 Super Tucano
Pratt & Whitney Canada Kanada PW120 418 1491 ATR 42-300/320
Pratt & Whitney Canada Kanada PW121 425 1603 ATR 42-300/320, Bombardier Dash 8 Q100
Pratt & Whitney Canada Kanada PW123 C/D 450 1603 Bombardier Dash 8 Q300
Pratt & Whitney Canada Kanada PW126 C/D 450 1950 BAe ATP
Pratt & Whitney Canada Kanada PW127 481 2051 ATR 72
Pratt & Whitney Canada Kanada PW150A 717 3781 Bombardier Dash 8 Q400
PZL Lenkija TWD-10B 230 754 PZL M28
RKBM Rusija TVD-1500S 240 1044 Sukhoi Su-80
Rolls-Royce Limited Jungtinė Karalystė Dart Mk 536 569 1700 Avro 748, Fokker F27, Vickers Viscount
Rolls-Royce Limited Jungtinė Karalystė Tyne 21 1085 4500 Aeritalia G.222, Breguet Atlantic, Transall C-160
Rolls-Royce plc Jungtinė Karalystė 250-B17 88.4 313 Fuji T-7, Britten-Norman Turbine Islander, Cessna 210, Soloy Cessna 206, Beechcraft Bonanza
Rolls-Royce plc Jungtinė Karalystė Allison T56 828–880 3424–3910 P-3 Orion, E-2 Hawkeye, C-2 Greyhound, Lockheed C-130 Hercules
Rolls-Royce plc Jungtinė Karalystė AE2100A 715.8 3095 Saab 2000
Rolls-Royce plc Jungtinė Karalystė AE2100J 710 3424 ShinMaywa US-2
Rolls-Royce plc Jungtinė Karalystė AE2100D2, D3 702 3424 Alenia C-27J Spartan, Lockheed Martin C-130J Super Hercules
Rybinsk Rusija TVD-1500V 220 1156
Saturn Rusija TAL-34-1 178 809
Turbomeca Prancūzija Arrius 1D 111 313 Socata TB 31 Omega
Turbomeca Prancūzija Arrius 2F 103 376
Walter Čekija M601 serija[33] 200 560 Let L-410 Turbolet, Aerocomp Comp Air 10 XL, Aerocomp Comp Air 7, Ayres Thrush, Dornier Do 28, Lancair Propjet, Let Z-37T, Let L-420, Myasishchev M-101T, PAC FU-24 Fletcher, Progress Rysachok, PZL-106 Kruk, PZL-130 Orlik, SM-92T Turbo Finist
Walter Čekija M602A 570 1360 Let L-610
Walter Čekija M602B 480 1500

Taip pat žr

redaguoti

Literatūra

redaguoti
  • (EN) Green, W. and Cross, R.The Jet Aircraft of the World (1955). London: MacDonald
  • (EN) Gunston, Bill (2006). The Development of Jet and Turbine Aero Engines, 4th Edition. Sparkford, Somerset, England, UK: Patrick Stephens, Haynes Publishing. ISBN 0-7509-4477-3.
  • (EN) Gunston, Bill (2006). World Encyclopedia of Aero Engines, 5th Edition. Phoenix Mill, Gloucestershire, England, UK: Sutton Publishing Limited. ISBN 0-7509-4479-X.
  • (EN) James, D.N. Gloster Aircraft since 1917 (1971). London: Putnam & Co.  ISBN 0-370-00084-6
  • (EN) Van Sickle, Neil D.; et al. (1999). „Turboprop Engines“. Van Sickle’s modern airmanship. McGraw-Hill Professional. p. 205. ISBN 978-0-07-069633-4.

Išnašos

redaguoti
  1. Administration, Federal Aviation (2009-11-03). Pilot's Handbook of Aeronautical Knowledge. Skyhorse Publishing Inc. ISBN 978-1-60239-780-4.
  2. „Aviation Glossary – Turboprop“. dictionary.dauntless-soft.com. Nuoroda tikrinta 2019-07-07.
  3. Rathore, Mahesh. Thermal Engineering. Tata McGraw-Hill Education. p. 968.
  4. Hall, Nancy. „Turboprop Engine“. Glenn Research Center. NASA. Nuoroda tikrinta 2023-03-14.
  5. Hall, Nancy. „Turboprop Thrust“. Glenn Research Center. NASA. Nuoroda tikrinta 2023-03-14.
  6. „Variations of Jet Engines“. smu.edu. Nuoroda tikrinta 31 August 2016.
  7. „The turbofan engine Archyvuota kopija 18 April 2015 iš Wayback Machine projekto.“, page 7. SRM Institute of Science and Technology, Department of aerospace engineering.
  8. J. Russell (2 August 1996). Performance and Stability of Aircraft. Butterworth-Heinemann. ISBN 0080538649.
  9. Ilan Kroo and Juan Alonso. „Aircraft Design: Synthesis and Analysis, Propulsion Systems: Basic Concepts Archyvuota kopija 18 April 2015 iš Wayback Machine projekto.“ Stanford University School of Engineering, Department of Aeronautics and Astronautics Main page Archyvuota kopija 23 February 2001 iš Wayback Machine projekto.
  10. Prof. Z. S. Spakovszky. „11.5 Trends in thermal and propulsive efficiencyMIT turbines, 2002. Thermodynamics and Propulsion
  11. Hall, Nancy. „Propeller Thrust“. Glenn Research Center. NASA. Nuoroda tikrinta 2023-03-14.
  12. Walsh, Philip. Gas Turbine Performance. John Wiley and Sons. ISBN 9781405151030.
  13. Airscrews For Turbines,Fairhurst, Flight magazine, 10 November 1949, p.609
  14. 14,0 14,1 14,2 14,3 A&P Powerplant Textbook (3rd leid.). Jeppeson Company. 2004. ISBN 0884873382.
  15. Gunston Jet, p. 120
  16. Gunston World, p.111
  17. „Magyar feltalálók és találmányok – JENDRASSIK GYÖRGY (1898–1954)“. SZTNH. Nuoroda tikrinta 2012-05-31.
  18. „Our Contribution – How Flight Introduced and Made Familiar With Gas Turbines and Jet Propulsion“ Flight, 11 May 1951, p. 569.
  19. James p. 251-2
  20. Green p.18-9
  21. „rolls-royce trent – armstrong siddeley – 1950–2035 – Flight Archive“. Flightglobal. Nuoroda tikrinta 31 August 2016.
  22. Turbojet History And Development 1930–1960 Volume 1 Great Britain And Germany, Antony L. Kay 2007, ISBN 978 1 86126 912 6, various pages
  23. Green p.57
  24. „Smithsonian National Air and Space Museum – Collections – Kaman K-225 (Long Description). National Air and Space Museum. Suarchyvuotas originalas 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 4 April 2013.
  25. „PT6 60 YEARS - Pratt & Whitney“. www.pwc.ca. Nuoroda tikrinta 2023-06-27.
  26. „Evolution of the Honeywell TPE331“. aerospace.honeywell.com (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2023-06-27.
  27. „More turboprops coming to the market – maybe“. CAPA – Centre for Aviation. 2010-07-09.
  28. „787 stars in annual airliner census“. Flightglobal. 14 August 2017.
  29. „Business Aviation Market Update Report“ (PDF). AMSTAT, Inc. April 2017. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2021-06-25. Nuoroda tikrinta 2023-07-24.
  30. "Beechcraft King Air 350i rolls out improved situational awareness, navigation". Pranešimas spaudai. https://txtav.com/en/newsroom/2018/05/beechcraft-king-air-350i-rolls-out-improved-situational-awareness-navigation. 
  31. Gordon Gilbert (25 June 2018). „ATSB Study Finds Turboprop Engines Safe, Reliable“.
  32. „The H-Series Engine | Engines | B&GA | GE Aviation“. www.geaviation.com. Nuoroda tikrinta 2016-06-01.
  33. [1], PragueBest s.r.o. „History | GE Aviation“. www.geaviation.cz. Nuoroda tikrinta 2016-06-01. {{cite web}}: Išorinė nuoroda parametre |last= (pagalba)