Tušetija

Gruzijos regionas Tušetija თუშეთი

Tauta	tušetinai

Tušetija (gruz. თუშეთი Tušeti) – istorinė Gruzijos sritis šiaurinėje Kachetijos dalyje.

Geografija redaguoti

Tušetija yra šiauriniame Didžiojo Kaukazo kalnagūbrio šlaite.
Tušetijos ribos:

Šiaurėje – ribojasi su Čečėnija, nuo kurios skiria Sulako-Tereko kalnagūbris pradedant Tebulosmta (4492 m) vakaruose ir baigiant Diklosmta (4285 m) rytuose.
Rytuose – su Dagestanu, kuris yra žemesnėje Andžio Koisu slėnio dalyje.
Pietuose su Kachetija. Nuo Kachetijos skiria Kaukazo kalnagūbrio dalis (pradedant Didžiuoju Borbalu (3294 m) vakaruose ir baigiant Šaviklde (3578 m) rytuose. Perėja (rus. Банский перевал; 2926 m), kuria eina XX a. 9-ąjį dešimtmetį nutiestas automobilių kelias, jungia didžiausią Tušetijos kaimą Omelą su rajono centru Achmeta.
Vakaruose – su Pšavu-Chevsuretija. Ten yra ledynais padengta kalnų siena, už kurios yra Arčilo upės slėnis, esantis Chevsuretijos dalimi.

Sritis yra kalnų dubuma Andžio Koisu (rus. Андийское Койсу) aukštupyje.

Gyventojai redaguoti

Tušinas (XIX a. piešinys)

Tušetijos gyventojų gruzinų pavadinimas – tušai, tušinai ar tušetinai (gruz. tušebi). Tušetijoje taip pat gyvena nedidelė nachų tauta bacbiai, kitaip dar covatušinai (rus. бацбийцы, цова-тушины), patyrę didelę gruzinų įtaką. Abi grupės yra stačiatikiai, jų tikėjime yra nemažai ikikrikščioniškų elementų. Savo materialine ir dvasine kultūra šios etninės grupės artimos kitiems rytų Gruzijos kalniečiams – chevsurams ir pšavams.
Dalis gyventojų persikraustė į pietus, į Kachetiją. XX a. 6-tą dešimtmetį daugelis gyventojų buvo perkelti į Alazanio slėnį: tušinai – į Kvemo Alvanio (Žemutinio Alvanio) kaimą, bacbiai – į Zemo Alvanio (Aukštutinio Alvanio) kaimą.

XIX a. viduryje Tušetiją sudarė keturios kalniečių bendruomenės Alazanio slėnyje. Tai Cova, Gomecaris (rus. Гометцари), Čaghma (rus. Чакма) ir Pirikvitis (rus. Пирикити). Dabar ši teritorija sudaro šiaurinę dalį Kachetijos regiono Achmetos rajono, dabar joje yra 10 kaimų, iš kurių Omalas didžiausias.

Kraštui būdingos įtvirtintos gyvenvietės su bokštais.

Pagrindinis pragyvenimo šaltinis – pergenamoji avininkystė. Daugelis tušinų yra avių augintojai. Jie garsėja sūriu ir vilna, kuri būdavo eksportuojama į Rusiją ir Europą. Vasarą daugelis tušinų praleidžia Tušetijos aukštikalnėse, o žiemą gyvena slėnio kaimuose.

Tušetija yra populiari kalnų turizmo šalis su žmogaus veiklos nepažeista gamta.

Istorija redaguoti

Pirmieji kraštą apgyvendino pagonys gruzinai iš Pchovijos, kurie slėpėsi negyvenamuose kalnuose po to, kai sukilo prieš prievartinį krikštą, kurį organizavo Iberijos karalius Mirianas III apie 330 m. Vėliau jie vis viena buvo Gruzijos karalių įsakymu pakrikštyti. Žlugus vieningai Gruzijos karalystei XV a. Tušetiją valdė Kachetijos karalystė.
XVI a. Tušetijos Covos tarpeklį ėmė apgyvendinti iš Šiaurės Kaukazo atklydę bacbai, giminingi čečėnams ir ingušams. Kachetijos karalius Levanas (1520–1574) jiems padovanojo Alvanio slėnį už jų karinę tarnybą. Bacbus gruzinai vadina covatušinais. Bacbai yra dvikalbiai, kalba tiek savo kalba, tiek gruziniškai. Bacbų kalba praktiškai kalbama tik Zemo Alvanio kaime, kur gyvena bacbai.

Antrojo pasaulinio karo metais, kai vokiečių kariuomenė užėmė didelę Šiaurės Kaukazo dalį, Tušetijoje buvo antitarybinis sukilimas, spėjama, susijęs su panašiu sukilimu netolimoje Ingušijoje.

Vikiteka: Tušetija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Nuorodos redaguoti

Žemėlapiai: