Vilna – pluoštas, esantis avių ir kitų panašių gyvūnų kailio plaukai.

Vilna
Apie Kanados kaimą žr. Vilna (Kanada).

Vilna – gera izoliacinė medžiaga. Ji tampri, gerai sugeria įvairių spalvų dažus. Daugiau nei pusė pasaulio vilnos gaunama Pietų pusrutulyje, o 3/4 jos suvartojama Šiauriniame pusrutulyje.

Vilna – pluoštai sudarantys gyvulių plaukų dangą (avių, ožkų, kupranugarių ir t. t.)

Avių vilna

redaguoti

Žinomiausia yra avių vilna.

Avių vilnoje gali būti keturių rūšių plaukai :

  • Pūkai – ploniausi, smulkiai rangyti, beveik apvalaus skerspjūvio plaukai. Paviršių dengia suragėję žvyneliai, o vidų sudaro kamštinis audinys. Nuo kamštinio audinio priklauso audinio tąsumas, stiprumas ir t. t. Bei nuo šiame audinyje esančio pigmento priklauso jo spalva.
  • Akuotai – stori, šiurkštūs, tiesūs plaukai. Juose be kamštinio audinio ir suragėjusių žvynelių dar yra ir šerdis.
  • Pereinamieji – pusiau šiurkštūs, pusiau švelnūs plaukai, kurių šerdis su nutrūkimais.
  • Negyvieji – patys storiausi, padengti storais suragėjusiais žvyneliais plaukai. Jų plonas kamštinis audinys, bet stora šerdis. Šie plaukai standūs ir nestiprūs, sunkiai dažomi.

Taip pat vilna skirstoma pagal storį į:

  • Ploną – sudarytą iš smulkiai rangytų plaukų. Ji vertingiausia, aukštos kokybės. Gaminama iš merinosų veislės avių, bei poros mišrių veislių.
  • Pusplonę – sudaro plonesni pūkai ir pereinamieji plaukai.
  • Pustorę – be pūkų bei pereinamųjų plaukų joje dar yra ir akuotų.
  • Storą – sudaro visų rūšių plaukai. Prastos kokybės.

Vilnos kokybę lemia plonumas ir ilgumas.

Vilnos savybės:

  • įvairus plonumas ir ilgis;
  • veliasi;
nuo per aukštos temperatūros traukiasi;
nuo drėgmės vilnos stiprumas sumažėja 5–15 %;
  • tampri ir elastinė, todėl glamžosi;
  • higroskopiška;
  • kaitinant audinys nesikeičia iki 110 °C temperatūros.

Nuorodos

redaguoti