Vikipedija

Tryškiai

Tryškiai
{{#if:285
Tryškiai
Tryškiai
56°03′32″š. pl. 22°34′44″r. ilg. / 56.059°š. pl. 22.579°r. ilg. / 56.059; 22.579 (Tryškiai)
Apskritis Telšių apskrities vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė Telšių rajono savivaldybės vėliava Telšių rajono savivaldybė
Seniūnija Tryškių seniūnija
Gyventojų (2021) 1 060
Vikiteka Tryškiai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Trýškiai
Kilmininkas: Trýškių
Naudininkas: Trýškiams
Galininkas: Trýškius
Įnagininkas: Trýškiais
Vietininkas: Trýškiuose
Istoriniai pavadinimai rus. Тришки[2][3]

Tryškiai – miestelis Telšių rajono savivaldybėje, šalia kelio  194  Užventis–Tryškiai–Viekšniai , 7 km į šiaurę nuo kelio  A11  Šiauliai–Palanga , prie Virvytės upės. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Stovi medinė Tryškių Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1751 m.; su 1804 m. varpine ir vartais), kapinės su koplyčia, Tryškių dvaras, Pavirvyčio dvaras. Veikia Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazija, biblioteka, poliklinika, paštas (LT-88011). Vienas pagrindinių miestelio simbolių – Tryškių šv. Florijono koplytstulpis (XIX a. vidurys; dailės paminklas). Centrinėje aikštėje stūkso saugomas Tryškių akmuo. Tryškių geležinkelio stotis yra Vainočiuose. Tryškiuose nuo 2010 m. veikia 0,9 MW galios mažoji hidroelektrinė.[4]

Miestelio centras

Etimologija

redaguoti
 
Tryškių ženklas žemaitiškai

Tryškiai yra vandenvardinis vietovardis, kadangi miestelio pavadinimas tiesiogiai siejamas su upelio Tryškys (dešinysis Virvytės intakas), tekančio pro miestelį, vardu.[5] Tačiau esama ir versijų, gyvenvietės atsiradimą siejančių su didiko Tryškio vardu.

Istorija

redaguoti
 
Miestelio įkūrimo jubiliejaus proga 2012 m. pastatytas Tryškių akmuo

Rašytiniuose šaltiniuose Tryškiai pirmą kartą paminėti 1538 m., nors tikėtina, kad gyvenvietė čia pradėjo kurtis dar XV a. pabaigoje. 1537 m. minimas Tryškių dvaras ir aplink jį išsiplėtęs miestelis. 1701 m. gruodžio mėn. Tryškiuose Karolio XII vadovaujama švedų kariuomenė sumušė Grigaliaus Antano Oginskio vadovaujamas lietuvių pajėgas. 1792 m. gegužės 15 d. ATR valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis Tryškiams suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Tryškiai tapo miestu. Buvo suteikta teisė steigti prekymečius ir savaitinius turgus. Gyventojų skaičius miestelyje labiausiai ėmė augti nuo XVIII a. pabaigos. Tai tiesiogiai susiję su žydų apsigyvenimu Tryškiuose. Nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio Tryškiuose žydų skaičius tolygiai augo. Didėjantis Tryškių gyventojų skaičius lėmė augančią ekonominę miestelio gerovę. XIX a. Tryškiai – Šiaulių apskrities miestelis, valsčiaus centras.[6]

Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio gyvenvietė, veikė „Masčio“ trikotažinio gamybinio susivienijimo ir Telšių sviesto gamyklos cechai.

2004 m. patvirtintas dabartinis Tryškių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. vidurys – 1915 m. Tryškių valsčiaus centras Šiaulių apskritis
1919 m. Telšių apskritis
1919–1947 m. Šiaulių apskritis
1947–1950 m. Kuršėnų apskritis
1954–1962 m. Tryškių apylinkės centras Kuršėnų rajonas
1962 m. Šiaulių rajonas
1962–1995 m. Telšių rajonas
1995– Tryškių seniūnijos centras Telšių rajono savivaldybė

Urbanistinė struktūra

redaguoti
 
Tryškių šv. Florijono koplytstulpis

Tryškių senamiestis yra urbanistikos paminklas, įtrauktas į kultūros objektų paveldo sąrašą.[7] Principinis miestelio planas yra autentiškai išlikęs nuo XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios. Nepaisant to, kad Tryškiai daugybę kartų buvo nukentėję nuo gaisrų (miestelis kelis kartus visiškai sudegė XIX a., per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus), miestelio gatvių tinklas ir centrinė aikštė išliko nepakitę. Priešingoje Virvytės pusėje, pervažiavus Tryškių tiltą, upės vingyje įrengta miestelio poilsio zona, susiformavusios gatvės su sodybinio tipo namų užstatymu.

Buvusi turgaus aikštė, esanti pačiame Tryškių centre, išsiskiria savo dydžiu ir erdve. Vakariniame jos pakraštyje stovi šv. Florijono koplytstulpis, pastatytas apie XIX a. vidurį. Šv. Florijonas turėjo saugoti miestelį nuo gaisrų.

Šv. Florijono koplytstulpis yra urbanistiškai reikšmingas elementas, sujungiantis dvi svarbias miestelio erdves – turgaus aikštę ir bažnyčią.

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2021 m.
1885 m.*[3] 1901 m.*[2] 1902 m.[8] 1923 m.sur.[9] 1959 m.sur.[10] 1970 m.sur.[11] 1979 m.sur.[12]
822 2 098 2 150 1 401 1 386 1 311 1 551
1982 m.[13] 1987 m.[14] 1989 m.sur.[15] 2001 m.sur.[16] 2011 m.sur.[17] 2021 m.sur.[18] -
1 610 1 620 1 635 1 555 1 352 1 060 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
 
Tryškiai (Trysky) pavaizduoti 1706 m. Frederik’o de Wit-Pieter’io Mortier’o Livonijos ir Kuršo žemėlapyje

Žymūs žmonės

redaguoti

Tryškių kapinėse palaidota rašytoja Lazdynų Pelėda (1867–1926 m.).

Galerija

redaguoti
  •  
    Skulptūra Tryškių Švč. Trejybės bažnyčios vartuose, 1985 m.
  •  
    Koplytstulpis Šv. Florijonui
  •  
    Tryškių Bažnyčia
  •  
    Tryškių gatvė
  •  
    Tryškių gatvė
  •  
    Tryškių ūkininko sodyba su vandens malūnu - elektrine. Ketvirtas dešimtmetis.

Šaltiniai

redaguoti
  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ 2,0 2,1 Тришки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 33А (66) : Томбигби — Трульский собор. С.-Петербургъ, 1901., 852 psl. (rus.)
  3. ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 207 psl.
  4. ↑ http://www.avei.lt/component/energy/index.php?option=com_energy&id=188&task=view Atsinaujinantieji energijos ištekliai Lietuvoje. Tryškių HE
  5. ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 228
  6. ↑ Tryszki (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 537 psl. (lenk.)
  7. ↑ „Tryškių miestelio istorinė dalis“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  8. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  9. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  10. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. ↑ Tryškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 576 psl.
  12. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. ↑ Tryškiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 407 psl.
  14. ↑ Tryškiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 345
  15. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  16. ↑ Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  17. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  18. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  VIEKŠNIAI – 22 km
Kairiškiai – 8 km 		 
     
     
     
EIGIRDŽIAI – 15 km
TELŠIAI – 23 km 		Pabalvė – 7 km
Kaunatava – 11 km
UŽVENTIS – 33 km 		Raudėnai – 11 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Tryškiai&oldid=7309031"