Miškų nykimas – tikslingas arba natūralus miškingų plotų pavertimas ariama žeme, gyvenviete, kirtimu ar dykviete, nepaliekant miško. Tikslingas visiškas miško nukirtimas vadinamas miško lydymu.

Džiunglių deginimas žemės ūkio tikslais pietų Meksikoje
Plynai iškirstas miškas Kanadoje

Miškų nykimas vyksta dėl tikslingo miškų kirtimo, nuganymo, natūralių dykumėjimo procesų bei miško gaisrų. Seniau miško nykimas buvo siejamas su plotų vertimu šienaujama pieva, ganyklomis, javų laukais, tačiau po pramonės perversmo prisidėjo ir urbanizacija, infrastruktūros plėtra.

Nykimo mastai redaguoti

Išsamiau apie situaciją regionuose, valstybėse žr. straipsnį pasaulio miškai.

Įvertinti miškų nykimą yra sudėtinga, nes nėra tikslių duomenų apie miškų plotų kitimą kiekvienoje valstybėje. Išsamiausi duomenys renkami JTO Maisto ir žemės ūkio organizacijos ir kas penkerius metus išleidžiami kaip „Miškų išteklių įvertinimo“ ataskaita (angl. Global Forest Resources Assessment).[1] Šių ataskaitų pagrindinis trūkumas yra tas, kad duomenis apie miškus teikia pačios valstybės ir jie daugeliu atvejų nėra papildomai patikrinami nepriklausomų ekspertų. Nors ataskaitų apimtis ir kokybė paskutiniais metais yra gerokai išaugusi, tarp senesnių nei 1990 metų ataskaitų galima rasti nemažai neatitikimų.

Antras duomenų rinkimo būdas yra palydovinių nuotraukų analizė. Plačiausiai ji taikoma vertinant tropinių miškų nykimo mastus. Nuo 1991 metų veikianti Tropinių ekosistemų aplinkos stebėjimo palydovais programa (angl. Tropical Ecosystem Environment Observation by Satellites (TREES)) yra vienas iš pagrindinių geros raiškos nuotraukų šaltinių. Toks miškų nykimo vertinimas reikalauja daug laiko, todėl sunku tiksliai nustatyti pokyčius didelėse teritorijose, tačiau naujesni tyrimai siekia jį derinti su valstybių teikiamais duomenimis.[2]

Anot Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, pasaulio miškai 1990–2010 metais sumažėjo 135 mln. ha (plotas prilygstantis Mongolijai), nuo 4,168 iki 4,033 mlrd. ha. Daugiausiai miškų prarasta Pietų Amerikoje – 82,1 mln. ha., ir Pietryčių Azijoje – 31 mln. ha. Žiūrint į 1980–2010 m. laikotarpį, pastebimas miškų nykimo lėtėjimas: 1980–1990 m. jis siekė 9,9 mln. ha per metus, 1990–2000 metais – 8,32 mln. ha, 2000–2010 – 5,21 mln ha. Sparčiausiai nyksta tropiniai miškai.[3]

Didžiausias miškų ploto mažėjimas per paskutinius 20 metų pastebimas tokiose šalyse kaip Brazilija, Bolivija, Argentina, Venesuela, Ekvadoras, Paragvajus, Indonezija, Mianmaras, Kambodža, Malaizija, Tanzanija, Zimbabvė, Kamerūnas, Demokratinė Kongo Respublika, Nigerija, Hondūras, Meksika, Australija.[4]

Priežastys redaguoti

Pagrindinės miškų nykimo priežastys yra žmogaus veikla: žemės ūkio plėtra, medienos gavyba, kelių tiesimas ir gyvenviečių kūrimas. Nėra aiškaus sutarimo, kokia priežastis yra svarbiausia kiekvienu konkrečiu atveju, neretai tuo pačiu metu veikia kelios iš jų.[5] Miškai gali nykti ir natūraliai, dėl lėtos ekosistemos degradacijos arba miškų gaisrų.

  • Žemės ūkis (lydiminė žemdirbystė). Plotai, kuriuose auga miškas, yra iškertami, visa arba dalis medienos sudeginama, o atlaisvinta žemė apsodinama kultūriniais augalais. Jeigu tinkamai neprižiūrima, dirva tokiuose laukuose greitai nualinama ir miškų atkūrimas juose gali būti itin sudėtingas. Su žemės ūkio plėtra siejama apie 60% viso miškų nykimo Brazilijoje.
  • Medienos gavyba. Daug miškų iškertama siekiant medieną panaudoti kaip kurą (malkas). Tai viena pagrindinių miškų Afrikoje nykimo priežasčių. Tuo tarpu Centrinėje Amerikoje ir Pietryčių Azijoje didelė dalis medienos eksportuojama, siekiant patenkinti augančią pasaulinę paklausą.
  • Infrastruktūros plėtra. Kelių tiesimas per miškingas teritorijas sunaikina dalį miško, padalina jį į mažesnes dalis. Keliai taip pat palengvina patekimą į anksčiau sunkiai pasiekiamas vietoves, sumažina transportavimo kaštus ir gali paspartinti medžių kirtimą.

Pagrindinės miškų nykimo priežastys gali būti sustiprinamos šalies ekonominių ir politinių aplinkybių. Pavyzdžiui, nors daug miškų kasmet prarandančios valstybės yra priėmusios miškų apsaugos įstatymus, jų įgyvendinimą stabdo išteklių trūkumas, korupcija.

Poveikis aplinkai redaguoti

Bendros didelių miško plotų sunaikinimo pasekmės – aplinkos ir bioįvairovės nykimas. Besivystančiose šalyse, kur neretai miškų kirtimas yra viena iš pagrindinių ekonomikos varomųjų jėgų, masiškas miškų nykimas daro įtaką klimatui ir geografijai. Miškų nykimas kaip problema pasireiškia nevykdant miško atželdinimo, tačiau ir su atželdinimu galimas žymus neigiamas poveikis bioįvairovei.

Manoma, kad miškų nykimas sukelia CO2 koncentracijos didėjimą Žemės atmosferoje, nes didžioji dalis iš miškų ekosistemos išimamos anglies natūralių ir pramonių procesų pabaigoje tampa CO2. Tai didina šiltnamio efektą. Nepriklausomai nuo naujos panaudojimo paskirties, sunaikinto miško plotas talpina kur kas mažiau organinės anglies atsargų; pvz., žemdirbystei naudojamas plotas sulaiko tik 5 % anglies, lyginant su vidutiniu suaugusiu mišku. Manoma, kad su miškų nykimu susiję apie 20 % visų pasaulinių CO2 emisijų.[6] Siekiant jas sumažinti, nuo 2005 m. vyksta diskusijos dėl miškų nykimo mažinimo priemonių įtraukimo į būsimą Bendrosios klimato kaitos konvencijos protokolą, įsigaliosiantį 2020 m. pasibaigus Kioto protokolui. Pagrindinis su tuo susijęs mechanizmas, kurį siekiama įgyvendinti, yra REDD+ programa.

Šaltiniai redaguoti

  1. Global Forest Resources Assessments (FRA), FAO; tikrinta: 2012-07-12
  2. Kenneth M. Chomitz, Piet Buys. At Loggerheads?: Agricultural Expansion, Poverty Reduction, And Environment in the Tropical Forests. World Bank Publications, 2007, p. 42-43
  3. Global Forest Resources Assessment 2010: Main Report, Global Forest Resources Assessment, FAO; tikrinta: 2012-07-11
  4. Global Forest Resources Assessment 2010: Global Tables, Global Forest Resources Assessment, FAO; tikrinta: 2012-07-11
  5. Norman Christensen. The Environment and You. Pearson Education, 2012, p. 435-6
  6. Do Trees Grow on Money?: The Implications of Deforestation Research for Policies to Promote REDD. CIFOR, 2007, p. 1

Susiję straipsniai redaguoti

Nuorodos redaguoti