Atverti pagrindinį meniu
Tilžės apskritis
Landkreis Tilsit
Flag of Prussia (1892-1918).svg
1752 – 1923 Flag of Prussia (1918–1933).svg
Prusy Wschodnie de.svg
Tilžės apskritis Gumbinės apygardoje po 1905 m.
Administracinis centras: Tilžė
Valsčiai: 25 (1905)
1736-1808: Flag of Prussia (1892-1918).svg Lietuvos departamentas
1808-1923: Flag of Prussia (1892-1918).svg Gumbinės apygarda
Gyventojų: 27 654 (1825), 46 944 (1900), 46 372 (1910)

Tilžės apskritis (vok. Landkreis Tilsit) – 17361818 m. Lietuvos departamento, 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Po Versalio taikos 1923 m. sujungta su Ragainės apskritimi, suformuojant Tilžės-Ragainės apskritį. Centras – Tilžė. Priklausė Lietuvos provincijai.

GeografijaKeisti

Apskritis buvo dabartinės Kaliningrado srities ir Lietuvos teritorijoje, apėmė Mažosios Lietuvos šiaurinę dalį Nemuno žemupyje. Ribojosi su Šilutės, Ragainės, Įsruties ir Pakalnės apskritimis. Apskrityje buvo Tilžės miestas, 5 evangelikų liuteronų parapijos: Argininkai, Jurgaičiai, Pakriokiai, Tilžė ir Žiliai.

IstorijaKeisti

Seniausi archeologiniai radiniai apskrityje priskirtini neolitui ir virvelinės keramikos kultūrai. XIII a. šioje teritorijoje gyveno prūsai skalviai. Vokiečių ordinas galutinai įsitvirtino tik XIV a. pabaigoje, kai buvo numalšintas Didysis prūsų sukilimas. Gerai įtvirtinta Paskalvių pilis kovojo iki pačios amžiaus pabaigos. Ją vokiečiai kelis kartus šturmavo, bet gynėjus apsaugojo pylimai ir tvirtos sienos, buvo sukauptos ir didelės ginklų atsargos. Ordino riteriai pilį buvo apgulę, bandė paimti badu, bet gynėjai laikėsi, nes pilies viduryje buvo tvenkinys, kuriame auginamos žuvys buvo pagrindinis maisto šaltinis. Tik kai pasidavė visos kitos pilys, Paskalvių gynėjai, pamatę, kad jų pastangos bevaisės, tyliai slapta paliko pilį ir išsiskirstė. Riteriai 1293 m. toje vietoje pastatė Schalauersburg pilį.

Tilžės apskritis sudaryta po Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo 1525 m. Istoriniuose šaltiniuose minima nuo 1572 metų[1]. 1656 m. kraštą nuniokojo švedai. 17091711 m. maro ir po jo sekusio bado metu žuvo keturi penktadaliai apylinkių gyventojų. Po to prasidėjusi Didžioji Prūsijos kolonizacija šiek tiek pakeitė gyventojų tautinę sudėtį, bet kraštas išliko lietuviškas, iki 1939 m. išliko ir lietuviški vietovardžiai. Kraštas pasižymėjo žemės ūkio kultūra, gyvulininkyste.[2]

1920 m. apskrities šiaurinėje dalyje esantys 18 valsčių (Bubliškių, Galsdonų, Jūravos, Katyčių, Kulminų, Lauksargių, Lumpėnų, Meišlaukių, Natkiškių, Nepertlaukių, Opstainio, Pakamonių, Piktupėnų, Plaškių, Rukų, Vilkyškių, Vingio, Žemaitkiemio – viso 649 km²) priskirti Klaipėdos kraštui ir įjungti į naujai sudarytą Pagėgių apskritį. Šie valsčiai 1923 m. su visu Klaipėdos kraštu atiteko Lietuvai. Iš Vokietijai likusios dalies ir Ragainės apskrities dalies sudaryta Tilžės-Ragainės apskritis.


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1736 5 valsčiai: Bubliškių valsčius, Jūravos valsčius, Kukurnėzų valsčius, Linkūnų valsčius, Vingio valsčius
1817 24.943
1825 27.654
1861 42.711
1890 47.121 (ar 68.630)
1900 46.944
1905 25 valsčiai
1910 46.372 (be Tilžės)
1920 ?? valsčių: Bubliškių valsčius, Galsdonų valsčius, Jūravos valsčius, Katyčių valsčius, Kulminų valsčius, Lauksargių valsčius, Lumpėnų valsčius, Meišlaukių valsčius, Natkiškių valsčius, Nepertlaukių valsčius, Opstainio valsčius, Pakamonių valsčius, Piktupėnų valsčius, Plaškių valsčius, Rukų valsčius, Vilkyškių valsčius, Vingio valsčius, Žemaitkiemio valsčius

GyventojaiKeisti

Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:[3]

Metai Gyventojai Evangelikai Katalikai Pastabos
1890 71 666 68 630 1 675 Su Tilžės miestu
1900 46 944 45 091 1 325
1910 46 372 44 266 1 518

LietuviaiKeisti

Vokiečių oficialios statistikos duomenimis, Tilžės apskrities pietinėje, Prūsijos dalyje 52,9 proc. gyventojų buvo lietuviai. 1890 m. rinkimų komisijos duomenimis, visoje Tilžės apskrityje iš 71 666 gyventojų lietuviais užsirašė 24 816, apie 34,6 proc. žmonių. 1896 m. po reikalavimu įvesti bendrųjų dalykų dėstymą lietuvių kalba apskrityje pasirašė 9518 lietuvis.

Tilžės apskrityje yra gimę daug Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjų. Spaudos draudimas, įvestas Didžiojoje Lietuvoje, Tilžės apskrities lietuviams buvo dvigubai naudingas – jis tapo solidariu prieglobsčiu iš Lietuvos ištremtai spaudai ir jos veikėjams, o kartu paskatino ir vietinę inteligentiją susidomėti lietuvių kalba ir lietuvybės išlaikymu. „Spaudos draudimo laikas ir netgi jį panaikinus čia buvo leidžiami laikraščiai ir knygos Didžiosios ir Mažosios Lietuvos lietuviams. Iš čia sklido šviesa visai Lietuvai.“ [4]

Iki Pirmojo pasaulinio karo Tilžės apskrities, o po karo Tilžės-Ragainės apskrities lietuviai išsirinkdavo savo atstovus į Prūsijos landtagą ir Vokietijos Reichstagą.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Tilžės apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
  2. Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. IV t. Lietuvių enciklopedijos leidykla, Bostonas, 1968 m. 727 psl.
  3. Rinkimų istorija
  4. Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. IV t. 727 psl.

LiteratūraKeisti

  • Neumanns Orts-Lexikon des Deutschen Reichs. Ein geographisch – statistisches Nachschlagebuch für deutsche Landeskunde. Dritte, neu bearbeitete und vermehrte Auflage von Wilhelm Keil. Leipzig, 1894.

NuorodosKeisti