Vikipedija

Pagėgių apskritis

Pagėgių apskritis
←
 
←
1920 – 1950 →
Administracinis centras Pagėgiai
Valsčiai 25 (1920), 20 (1938), 14 (1947)
1920-1923 Klaipėdos kraštas
1923-1939 Lietuva
1944-1950 Lietuvos TSR
Gyventojų 38 613 (1924), 42 138 (1938)
Plotas 938 km² (1920), 762 km² (1949)

Pagėgių apskritis buvo Lietuvos pietvakariuose 1920–1939 ir 1944–1950 metais, į pietvakarius nuo Tauragės. Centras – Pagėgiai.

Istorija

redaguoti

Apskritis sudaryta 1920 m. iš Klaipėdos krašto 25 valsčių:[1]

  • 18 iš jų iki tol priklausė Tilžės apskričiai: Būbliškės, Galzdonų, Katyčių, Kulminų, Lauksargių, Lumpėnų, Meišlaukių, Natkiškių, Nepertlaukių, Opstainio, Pagėgių, Pakamonių, Piktupėnų, Plaškių, Rukų, Vilkyškių, Vingio, Žemaitkiemio;
  • 6 – Ragainės apskričiai: Bitėnų, Jūravos, Smalininkų, Vėžininkų, Viešvilės, Žukų;
  • 1 – Lankos apskričiai: Pervalkiškių.

1923 m. apskritis su Klaipėdos kraštu atiteko Lietuvai. 1939 m. kovą ji vėl buvo vokiečių okupuota ir panaikinta, prijungiant ją prie Tilžės-Ragainės apskrities, kuri priklausė Vokietijos Rytprūsių provincijos Gumbinės apygardai. 1945 m. užėmė Raudonoji Armija, ir apskritis atkurta: ją sudarė 16 valsčių. 1947 m. 2 valsčiai perduoti naujai Jurbarko apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Pagėgių rajoną (24 apylinkės).


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1920 m. 25 valsčiai: Bitėnų valsčius, Būbliškės valsčius, Galzdonų valsčius, Jūravos valsčius, Katyčių valsčius, Kulminų valsčius, Lauksargių valsčius, Lumpėnų valsčius, Meišlaukių valsčius, Natkiškių valsčius, Nepertlaukių valsčius, Opstainio valsčius, Pagėgių valsčius, Pakamonių valsčius, Pervalkiškių valsčius, Piktupėnų valsčius, Plaškių valsčius, Rukų valsčius, Smalininkų valsčius, Vėžininkų valsčius, Viešvilės valsčius, Vilkyškių valsčius, Vingio valsčius, Žemaitkiemio valsčius, Žukų valsčius
1924 m. 938 38 613
1925-06-16
(išsamiau)		 939 39 049 26 valsčiai: Bubliškės valsčius, Dinkių valsčius, Galsdonų valsčius, Jūravos valsčius, Katyčių valsčius, Kulminų valsčius, Lauksargių valsčius, Lumpėnų valsčius, Meišlaukių valsčius, Natkiškių valsčius, Nepertlaukių valsčius, Opstainių valsčius, Pakamonių valsčius, Panemunės valsčius, Piktupėnų valsčius, Plaškių valsčius, Rukų valsčius, Smalininkų valsčius, Šereiklaukio valsčius, Vėžininkų valsčius, Viešvilės valsčius, Viešvilės girios valsčius, Vilkyškių valsčius, Vingio valsčius, Žemaitkiemių valsčius, Žūkų valsčius 223 gyvenvietės [2]
1938 m. 939 42 138 20 valsčių
1945 m. 16 valsčių
1947 m. 14 valsčių
1949-01-01
(suskirstymas)		 762 4 valsčiai (24 apylinkės) [3]
1950-01-19 24 apylinkės [4]

Šaltiniai

redaguoti
  1. ↑ Pagėgių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 264
  2. ↑ Klaipėdos Krašto Statistikos Biūras. Klaipėdos krašto apgyventų vietų sąrašas: su apskričių, pašto vietų, geležinkelio stočių, valsčių, valsčiaus teismo apygardų, policijos stočių, parapijų, mokyklų, gyventojų skaičiaus ir vietų dydžio nurodymais. // „Verzeichnis der Ortschaften des Memelgebiets: mit Angabe der Kreise, Postanstalten, Bahnstationen Amtsgerichts- und Amtsbezirke, Polizeistationen, Kirchspiele, Schulen, Einwohnerzahlen sowie der Hektargrössen. – Klaipėda, Kurt Siebert & Compagnie, 1926.
  3. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 84
  4. ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Pagėgių_apskritis&oldid=7524187"