Tarimo mumijos

Tarimo mumijos yra žmonių mumijos rastos Tarimo baseine, šiandieniniame Sindziange, Kinijoje. Manoma, kad jos buvo palaidotos laikotarpyje tarp 1800 m. pr. m. e. ir 200 m. Dalis mumijų dažniausiai tapatinamos su Indoeuropiečiais Tocharais Tarimo baseine, nors visiškai patvirtinančių įrodymų dar nėra.

Archeologijos duomenys

Dvidešimtojo amžiaus pradžioje, europiečiai tyrinėtojai Svenas Hedinas (Sven Hedin), Albertas fon Le Kokas (Albert von Le Coq) ir seras Aurelas Štainas (Aurel Stein), smulkiai aprašė Vidurinėje Azijoje rastus sudžiūvusius žmonių kūnus. Vėliau šioje vietovėje (ypač rytinėje (Lopnuro, Subeši prie Turpano, Krorano, Kumul apylinkėse) ir pietinėje (Kotano, Nijos, Kiemo apylinkėse) Tarimo baseino dalyse) buvo surasta daugiau mumijų, kurios dabar saugomos ir eksponuojamos Sindziango muziejuose.

Seniausios Tarimo mumijos, rastos Kaurigule (en. Qäwrighul), yra datuojamos 1800 m. pr. m. e., ir priklauso kaukazoidams. Joms artimiausi Bronzos amžiaus populiacijos tipai yra Pietų Sibiro, Kazachstano, Vidurinės Azijos ir Žemutinės Volgos vietovių gyventojai.

Janbulako kapinyne buvo rastos 29 mumijos, datuojamos 1100 - 500 m. pr. m. e. Jų tarpe 21 mumija yra mongolidai. Tai ankstyviausios mongolidų mumijos, rastos Tarimo baseine. Likusios 8 mumijos yra tokie patys kaukazoidai, kaip ir rastieji Kaurigule.

Tarp labiausiai išsiskiriančių mumijų yra aušto ūgio raudonplaukis vyras (vakariečių mokslininkų vadinamas "Chärchän man" arba "Ur-David") (1000 m. pr. m. e.). Jo sūnus (1000 m. pr. m. e.) - vienerių metų amžiaus šviesiaplaukis vaikas su raudonos ir mėlynos spalvų veltine kepure, mėlynais akmenėliais vietoj akių. "Hami mumija" (apie 1400-800 m. pr. m. e.) - "raudongalvė gražuolė", rasta Kizilkokoje (en. Qizilchoqa). Taip pat "Subeši raganos" (IV arba III amžius pr. m. e.), mūvinčios apie 60 cm ilgio juodas veltas kūgio formos ir tiesiais kraštais skrybėles. Subeši mumijų tarpe buvo rasti vyro palaikai su operacijos žymėmis ant kaklo. Pjūvis buvo susiūtas siūlais, pagamintais iš žirgo karčių.

Dėl sauso dykumos oro, daugelis mumijų išsilaikė labai geros būklės . Jos pasižymi įprastais kaukazoidų kūno bruožais (aukštas ūgis, apvalus veidas, gilios akiduobės). Daugelio plaukai liko nepažeisti aplinkos poveikio; jų spalva kinta nuo šviesios iki raudonos ar tamsiai rudos, dažniausiai ilgi, banguoti ir supinti į kasas. Nėra žinoma, ar jų plaukai buvo balinami druska. Apranga, ypač audiniai, parodo įprastą indoeuropietišką neolito laikotarpio kilmę, žemo lygio audinių gamybos technologiją. "Chärchän man" mumija dėvėjo raudoną dryžuotą apsiaustą ir languotas vilnones kelnes. Audinių žinovė Elizabetė Veiland Barber (Elizabeth Wayland Barber) yra ištyrusi languotą vilnonę aprangą ir mano, kad jos šaknys yra Anatolijoje (dar vadinamoje Mažaja Azija), Kaukaze ir stepėse, į šiaurę nuo Juodosios jūros.

Genetinės sąsajos

DNR sekų duomenys parodo, kad mumijos turi vakarų Eurazijos ir Ukrainos gyventojams būdingą haploidinį genotipą.

Kinijos ir Amerikos mokslininkų grupė ištyrė 52 skirtingų mumijų DNR. Išdėsčius mumijų kilmės genetinį žemėlapį, tyrėjai patvirtino spėjimus, kad šios mumijos yra kilusios iš Vakarų Eurazijos. Viktoras Meiras (Victor Mair), Pensilvanijos Universiteto profesorius ir genetinio tyrimo grupės vadovas, teigė, kad šie tyrimai buvo: ".. be galo svarbūs, nes jie susiejo Rytų ir Vakarų Eurazijos civilizacijų formavimosi etapus (bronzos ir ankstyvajame geležies amžiuje) žymiai glaudžiau, nei kada nors iki šiol".

Ankstesnių Dzilino Universiteto Kinijoje tyrimų metu buvo rasti mtDNR haploidinio genotipo bruožai, būdingi Vakarų Eurazijos gyventojams, turintiems europidų genus.

2007 metais Kinijos valdžia suteikė leidimą National Geographic komandai, vadovaujamai Spenserio Velšo (Spencer Wells), ištirti mumijų DNR. Spenseris turėjo galimybę ištirti nesuirusios DNR mėginius iš vidinių audinių. Mokslininkai išgavo užtektinai medžiagos, kad įsitikintų, jog Tarimo baseine buvo nuolatos gyvenama 2000-300 m. pr. m. e. Išankstiniai duomenys byloja, kad tie gyventojai buvo kilę ne tik iš Europos, bet ir iš Mesopotamijos, Indijos ir kitų vietovių, kurios turėtų būti išaiškintos ateityje.

Išausta medžiaga, rasta su mumijomis, yra siejama su ankstyvosiomis Europos audimo technologijomis ir yra panaši į tekstilę, rastą ant Austrijos druskos kasėjų palaikų, datuojamų 1300 m. pr. m. e. Antropologė Irenė Gud (Irene Good), ankstyvųjų Eurazijos audinių žinovė, pažymėjo, kad įstrižai dryžuotas austas raštas rodo sudėtingesnių audimo staklių naudojimą. Ji teigia, kad šie audiniai yra "labiausiai į rytus nutolęs tokio audimo būdo pavyzdys".

Viktoras Meiras teigia, kad "ankstyviausios Tarimo baseino mumijos yra išskirtinai kaukazoidai arba europidai" su išeiviais iš rytų Azijos atvykusiais į rytinę Tarimo baseino dalį. Tuo tarpu uigūrai atkeliavo tik apie 842-uosius metus. Bandydami atsekti šių gyventojų kilmę, Viktoro Meiro tyrėjų grupė nusprendė, kad jie galėjo atvykti į vietovę prieš 5000 metų keliu, vedusiu per sunkiai perkopiamus Pamyro kalnus.

Šie tyrimai vis dar yra ginčytini. Jie sugriauna šiuolaikinių uigūrų siekius vadinti save vietiniais Sindziango gyventojais, o ne haniais. Lygindami mumijų DNR su šiuolaikiniais uigūrais, Meiro tyrėjai rado tik nedidelius panašumus, bet neaptiko "jokių tiesioginių sąsajų".

Apie šiuos neatitikimus Meiras atsiliepia taip: "Nauji atradimai taip pat verčia peržiūrėti senas kinų knygas, kurios aprašo istorinius ar legendinius aukšto ūgio, įdubusiomis mėlynomis ar žaliomis akimis, ilgomis nosimis, apaugusiais barzdomis ir rudais ar šviesiais geltonais plaukais žmones. Akademikai dažniausiai buvo skeptiški šių žinių atžvilgių, bet dabar atrodo, kad jos teisingos."

Kinijos mokslininkai nuo pradžių nebuvo apsisprendę, ar suteikti galimybę tirti DNR pavyzdžius, nes baiminosi Uigūrų, laikančių mumiją "Loulan gražuolę" savo tautos ženklu, nepritarimo, be to siekė apsaugoti kapus nuo užsienio plėšikų.

Kinų istorikas Dzi Ksianlin sako: „Kinija parėmė užsienio mokslininkų tyrimus. Tačiau, Kinijoje yra nedidelė grupė etninių separatistų, kurie laiko save senųjų žmonių palikuonimis". "Nenorėdami kurstyti jų siekių" Sindziango muziejus, neatsižvelgdamas į laikotarpius, eksponuoja visas Tarimo ir hanių mumijas kartu.

Taip pat skaitykite

• Sarmatai
• Skitai
• Ponto stepės istorija

Nuorodos

• Barber, Elizabeth Wayland (1999). The Mummies of Ürümchi. London. Pan Books. ISBN 0-330-36897-4.
• Baumer, Christoph. (2000). Southern Silk Road: In the Footsteps of Sir Aurel Stein and Sven Hedin. White Orchid Books. Bangkok. ISBN 974-8304-38-8 (HC); ISBN 974-8304-39-6 (TP).
• Davis-Kimball, Jeannine, with Mona Behan (2002). Warrior Women: An Archaeologist’s Search for History’s Hidden Heroines. Warner Books, New York. First Trade Edition 2003. ISBN 0-446-67983-6 (pbk)
• Hemphill, Brian E. & Mallory, J.P. (2004), "Horse-mounted invaders from the Russo-Kazakh steppe or agricultural colonists from Western Central Asia? A craniometric investigation of the Bronze Age settlement of Xinjiang", American Journal of Physical Anthropology 125: 199ff .
• Larsen, Clark Spencer (2002), "Bioarchaeology: The Lives and Lifestyles of Past People", Journal of Archaeological Research 10(2): 119–166, June 2002, doi:10.1023/A:1015267705803 .
• Li, Shuicheng (1999), "A Discussion of Sino-Western Cultural Contact and Exchange in the Second Millennium BC Based on Recent Archeological Discoveries", Sino-Platonic Papers (97), December 1999 .
• Light, Nathan (1999a), "Hidden Discourses of Race: Imagining Europeans in China", presented at the Association for Asian Studies conference, Boston. Nuoroda tikrinta 20 rugpjūčio 2007  Archyvuota kopija 2007-12-17 iš Wayback Machine projekto..
• Light, Nathan (1999b), "Tabloid Archaeology: Is Television Trivializing Science?", Discovering Archaeology: 98–101, March-April 1999  Archyvuota kopija 2006-09-20 iš Wayback Machine projekto..
• Liu, Xinru (2001), "Migration and Settlement of the Yuezhi-Kushan. Interaction and Interdependence of Nomadic and Sedentary Societies", Journal of World History 12(2): 261–292, doi:10.1353/jwh.2001.0034 .
• Mallory, J. P. & Mair, Victor H. (2000), The Tarim Mummies: Ancient China and the Mystery of the Earliest Peoples from the West, London: Thames & Hudson .
• Pliny the Elder, The Natural History .
• Schurr, Theodore G. (2001), "Tracking Genes Across the Globe: A review of Genes, Peoples, and Languages, by Luigi Luca Cavalli-Sforza.", American Scientist 89(1), January-February 2001  Archyvuota kopija 2017-02-14 iš Wayback Machine projekto..
• Xie Chengzhi; Li Chunxiang; Cui Yinqiu; Cai Dawei; Wang Haijing; Zhu Hong; Zhou Hui (2007) Mitochondrial DNA analysis of ancient Sampula population in Xinjiang. Progress in Natural Science, 17(8): 927-933.
• Yu, Taishan (2003). A Comprehensive History of Western Regions (2nd leid.). Zhengzhou: Zhongzhou Guji Press. ISBN 7-5348-1266-6.
• Stratification in the peopling of China: how far does the linguistic evidence match genetics and archaeology? pdf Archyvuota kopija 2008-05-17 iš Wayback Machine projekto.
• Images of the Tocharian mummies Archyvuota kopija 2008-07-28 iš Wayback Machine projekto. Includes the face of the "Beauty of Loulan" as reconstructed by an artist.
• Genetic testing reveals awkward truth about Xinjiang’s famous mummies Archyvuota kopija 2010-02-07 iš Wayback Machine projekto. (AFP) Khaleej Times Online, 19 April 2005
• The Dead Tell a Tale China Doesn’t Care to Listen To The New York Times, 18 November 2008