Europidai, europeoidai, (angl. Caucasoid – Caucasian race[1]) – senais laikais Europoje, Šiaurės Afrikoje ir dalyje Azijos (Artimieji ir Viduriniai Rytai, Vidurinė Azija, Indija , Šiaurės Amerika , Pietų Amerika gyvenusi rasė, dabar paplitusi visame pasaulyje ir sudaranti apie 2/3 Žemės gyventojų.

Senasis arealas apėmė vidutinio ir Viduržemio jūros klimato kraštus, kurie paprastai turi ilgą kranto liniją ir kuriems būdingas jūrinis klimatas su nešalta žiema. Į rytus ir pietus klimatas sausėja. Eurazijos vidurinėse ir aukštose platumose keičiantis metų laikams labai keičiasi šviesinės dienos ilgis. Arealas padalintas į rytų – vakarų kryptimis orientuotas juostas, kurias atskiria ta pačia kryptimi einantys kalnai (Pirėnai – Alpės – Balkanai – Kaukazas – Kopetdagas – Tian Šanis).

Europidų formavimąsi, kaip manoma, paveikė prieš 10 tūkst. metų pasibaigęs ledynmetis. Atsitraukiantys ledynai paliko tuščias teritorijas, kuriose apsigyveno žmonės. Per 8-1 tūkstantmečius pr. m. e. beveik visoje Europoje ėmė įsigalėti žemės ūkis, kuris padidino pagaminamo maisto kiekį ir padidino žmonių populiacijas ir gyventojų tankį. Žmonės pasidaro žymiai sėslesni (klajoklinė gyvulininkystė atsirado gerokai vėliau, apie 1 tūkstantmetį pr. m. e.). Traukiantis ledynams ir gerėjant klimatui žmonės kraustėsi į šiaurę, atsinešdami savo technologijas, maišydamiesi su anksčiau ten gyvenusiais žmonėmis.

Bandant sukurti žmonių antropologinių tipų klasifikaciją, kurioje būtų atsižvelgta į žmonių morfologiją, senąją migraciją, senąjį ir dabartinį paplitimą, vieningos sistemos sukurti nepavyko. Senąsias mažąsias rases vadina pagal tipiško ar pirmojo radinio vietą.

Požymiai redaguoti

 
Geografinis blondinų paplitimas Europoje. Juoda – šviesiaplaukių iki 1 %, tamsiai ruda – 1-19 %, šviesiai ruda – 20-49 %, tamsiai geltona – 50-79 %, skaisčiai geltona – 80-100 % yra šviesplaukiai.

Šviesiaplaukiai žmonės koncentruojasi apie Baltijos jūrą, tolstant nuo jos jų skaičius mažėja.

  • Oda – nuo labai šviesios iki tamsokos. Populiacijos į šiaurę nuo Pirėnų, Alpių, Balkanų, Kaukazo ir Tian Šanio turi gana daug žmonių su šviesiomis rainelėmis ir šviesiais plaukais. Didžioji dalis europidų yra tamsiaplaukiai ir tamsiaakiai. Odos spalva yra svarbesnis skiriamasis europidų bruožas, negu plaukų ar akių spalva.
  • Plaukai dažniausiai minkšti ir tiesūs arba banguoti. Garbanotumas ir siaurasis banguotumas dažniau aptinkamas pietiniuose rajonuose, nors pasitaiko visur.
  • Nosis paprastai su vidutinio aukščio ar aukšta nosies šaknimi, nugarėlė dažniausiai tiesi ar iškila. Šiaurinėse populiacijose žmonių su įlinkusiomis nosių nugarėlėmis dalis gali siekti 30-40 %.
  • Ryškią viršutinio voko klostę gana dažnai turi šiaurinių grupių atstovai, o daugelis pietinių grupių jų praktiškai neturi.
  • Akių pjūvis praktiškai horizontalus, tik išorinis kampas kiek aukščiau.
  • Horizontalus veido profilis kinta nuo stipraus (labai klinognatinio) iki vidutinio. Vertikalus veido profilis ortomezognatinis.
  • Tretinis plaukuotumas vidutinis ar didelis. Pasitaiko grupių, kuriose kūno plaukuotumas ir barzdotumas sumažėjęs.
  • Ūgis kinta nuo aukšto iki mažesnio nei vidutinis.

Einant iš šiaurės į pietus:

  • mažėja šviesiaplaukių ir šviesiaakių
  • daugėja banguotų plaukų
  • mažėja žmonių su viršutinio voko raukšle ir pačios raukšlės dydis
  • mažėja žmonių su įlinkusia nosies nugarėle
  • didėja tretinis kūno plaukuotumas
  • tamsėja oda

Šiauriniai europidai paprastai būna masyvesni.

Žmonės, gyvenantys Europos kalnų juostoje gadina šiaurės – pietų gradientą. Kalnų europidams būdinga:

  • brachicefalija
  • didžiausias europidų tarpe tretinis plaukuotumas
  • didesnis kūno masyvumas (Alpių, Balkanų, Kaukazo potipiams)
  • plaukų šviesėjimas eina į raudonus atspalvius.

Europos kalniečiams būdinga šviesi oda kaip šiauriečiams ir tamsūs akys bei plaukai kaip pietiečiams. Panašūs dėsningumas būdingi ir Azijos europidams (Pamiras, Hindukušas).

Europidų arealo pakraščiuose yra tarprasiniai gradientai:

  • Šiaurės Afrika, Rytų Afrika, Pietų Arabija – einant į pietus (ryškėja negridiški bruožai):
    • didėja prognatizmas
    • didėja nosies plotis
    • dažnėja garbanoti plaukai
  • Vidurinė Azija, Vakarų Sibiras – einant į rytus (ryškėja mongolidiški bruožai):
    • plokštėja veidas
    • silpnėja tretinis kūno plaukuotumas

Išnašos redaguoti


Žmonių rasės   taisyti
Didžiosios rasės
Europidai: Atlanto-Baltijos mažoji rasė | Baltosios jūros – Baltijos mažoji rasė | Indijos – Viduržemio jūros mažoji rasė | Vidurio Europos mažoji rasė | Balkanų-Kaukazo mažoji rasė | Paleoeuropinė mažoji rasė | Laponoidų mažoji rasė
Mongolidai: Tolimųjų Rytų mažoji rasė | Pietų Azijos mažoji rasė | Šiaurės Azijos mažoji rasė | Arktinė mažoji rasė
Amerikanidai
Negridai: Negrų mažoji rasė | Negrilų mažoji rasė | Bušmėnų mažoji rasė
Australidai: Australijos mažoji rasė | Melanezijos mažoji rasė | Vedoidų mažoji rasė
Pereinamosios rasės
Europidų-mongolidų: Uralo mažoji rasė | Pietų Sibiro mažoji rasė
Europidų-negridų: Etiopijos mažoji rasė
Europidų-australidų: Dravidų mažoji rasė
Atskiros mažosios rasės
Ainų mažoji rasė | Polinezijos mažoji rasė