Tarimas (fonetika)
Šis straipsnis apie artikuliuotą garsą. Apie upę Sindziange skaitykite straipsnyje Tarimas (upė).
Tarimas – garso artikuliavimas kalbos organais, žmonėms tariant žodžius, frazes ar kitus garsus. Tarimas apima garsų kūrimą ir derinimą, kad būtų sukurta girdima kalba. Tarimas turi būti taisyklingas tam, kad pašnekovas suprastų, ką kalba kalbėtojas ir informacija būtų perteikiama aiškiai ir suprantamai. Tarptautinė fonetinė abėcėlė buvo sukurta siekiant užtikrinti tikslų bet kurios kalbos tarimo užrašymą. Tam tikroje kalboje to paties žodžio tarimas gali skirtis. Mokantis kalbos daug dėmesio skiriama taisyklingam tarimui, siekiant užtikrinti efektyvų bendravimą.
Žodžių tarimas kartais pateikiamas žodynuose. Bendrosios paskirties žodynuose paprastai pateikiami tik standartinės kalbos tarimai, tačiau dialektų ir sociolektų tarimas gali būti pateiktas specializuotuose (pvz., moksliniuose) leidiniuose.[1] Kalbos tarimą tiria ortopedija.[2]
Įvairių asmenų ar jų grupių tarimas gali būti skirtingas, priklausomai nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, nuo to, kiek intensyviai vaikystėje girdėta ir vartota kalba, gyvenamosios vietos, kalbos ar balso sutrikimų,[3] etninės grupės, socialinės klasės ar išsilavinimo.[4]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ The Oxford Handbook of Lexicography, 2016, page 303
- ↑ „Definition of ORTHOEPY“. www.merriam-webster.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2024-09-29.
- ↑ Beech, John R.; Harding, Leonora; Hilton-Jones, Diana (1993). „Assessment of Articulation and Phonology“. In Grunwell, Pam (red.). Assessment in Speech and Language Therapy. CUP Archive. p. 55. ISBN 0-415-07882-2.
- ↑ Paulston, Christina Bratt; Tucker, G. Richard (2003-02-14). „Some Sociolinguistic Principles“. In Labov, William (red.). Sociolinguistics: The Essential Readings. Wiley-Blackwell. pp. 234–250. ISBN 0-631-22717-2.
|
Šis straipsnis apie kalbas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |