Stasys Čiurlionis
| Stasys Čiurlionis | |
|---|---|
| Gimė | 1887 m. balandžio 24 d. Druskininkuose |
| Mirė | 1944 m. sausio 1 d. (56 metai) Kaune |
| Veikla | inžinierius, politikas, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas |
| Alma mater | 1917 m. Kijevo politechnikos institutas |
Stasys Čiurlionis (1887 m. balandžio 24 d. Druskininkuose – 1944 m. sausio 1 d. Kaune) – inžinierius, politikas, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas.
Broliai Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Jonas Čiurlionis, Povilas Čiurlionis, Petras Čiurlionis, seserys Marija Čiurlionytė, Juzė Čiurlionytė-Stulgaitienė, Valerija Čiurlionytė-Karužienė, Jadvyga Čiurlionytė.
Biografija
redaguoti1908 m. baigė Peterburgo realinę mokyklą, 1908–1911 m. mokėsi Varšuvos politechnikos institute. Studijuodamas prisidėjo prie Varšuvos lietuvių šalpos draugijos kūrimo, dalyvavo lietuvių studentų organizacijų veikloje. 1917 m. baigė Kijevo politechnikos institutą.[1]
1912–1914 m. tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1915–1916 m. tarnavo Kijevo žemietijoje. 1915–1917 m. Pabėgėliams šelpti draugijos įgaliotinis Kijeve ir Kijevo gubernijoje, įsteigė lietuvių mokyklą, prieglaudą, amatų dirbtuves. 1917–1918 m. buvo Kijevo gubernijos Boguslavo berniukų gimnazijos, komercijos mokyklos ir suaugusiųjų kursų mokytojas. 1918 m. Rygiškių Jono gimnazijos mokytojas.
1918 m. pab. – 1919 m. pr. Alytaus apskrities viršininkas, 1919 m. Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarijos viršininkas, 1919–1924 m. Marijampolės kelių rajono viršininkas. 1924–1927 m. Susisiekimo ministerijos plentų tarnybos inspektorius, plentų valdybos sauskelių tarnybos viršininkas, nuo 1927 m. gegužės 3 d. Susisiekimo ministerijos valdytojas, 1928 m. vasario 4 d. – rugsėjo 30 d. susisiekimo ministras. 1928–1929 m. Lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos valdybos pirmininkas.[2]
1931–1940 m. dirbo pedagoginį darbą. Nuo 1935 m. Kauno pirmosios vidurinės mokyklos direktorius, nuo 1936 m. Kauno IV valstybinės gimnazijos direktorius. Lietuvos tautininkų sąjungos Centro valdybos narys. 1940 m. pasitraukė į Vokietiją. Susirgęs džiova 1943 m. grįžo į Kauną.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Kazimieras Tamašauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, IV t.
- ↑ Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų: enciklopedinis žinynas. Vilnius: Knyga, 1991, 50 p. ISBN 5-89942-585-7.