Seirijis
Seirijis – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 2 km į pietus nuo Seirijų. Šalia ežero šiaurrytinio kranto nutiestas kelias 180 Druskininkai–Leipalingis–Seirijai . Ežero forma ovali: ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 3,02 km, plotis 2,85 km. Altitudė 120,9 m. Gylis siekia 19,2 m. Ežero dubuo susidarė išgulėjus ledo luitui. Būdingi žemi, pelkėti krantai, apaugę alksnių ir beržų krūmynais. Atabradas platus, sudarytas iš smėlio, žvyro, apaugęs nendrėmis, meldais, plūdėmis, maurabragiais. Dugną dengia karbonatingas ir sapropelingas dumblas.
| Seirijis | |
|---|---|
 Seirijis nuo šiaurės vakarinio kranto
| |
| Vieta | Lazdijų raj.,  Lietuva
|
| Plotas | 5,108 km² |
| Kranto linijos ilgis | 10,67 km |
| Kilmė | ledyninis |
| Vidutinis gylis | 7,95 m |
| Didžiausias gylis | 19,2 m |
| Įteka | Sagavas, 11 bevardžių upelių |
| Išteka | Seira |
  Seirijis | |
| Koordinatės | 54°11′50″ š. pl. 23°50′0″ r. ilg. / 54.19722°š. pl. 23.83333°r. ilg. |
 Vikiteka
|
Seirijis |
Iš rytų prieina Cijūniškės miškas, kitose pakrantėse daugiausia plyti pievos ir dirbami laukai. Šiaurėje iš Sagavo ežero atiteka Sagavo upelis (Seiros aukštupys), pietuose išteka Seira (Baltosios Ančios intakas).
Serijo ežere sugaunamos žuvys: raudės, lydekos, lynai, ešeriai, kuojos, karšiai, seliavos, plakiai, aukšlės, dyglės, pūgžliai[1].
Prie ežero įsikūrę Paserninkų, Oktos, Bukaučių ir Baraučiškės kaimai. Veikia kaimo turizmo sodyba.
Ežerėvardis Seirìjis galimai susijęs su lėtumo reikšme (plg. latv. seiris „neveiklus žmogus“, taip pat plg. isl. seinn „lėtas, vėlus“). Kitas variantas yra kilmė iš šaknies *sei-, kuri susijusi su tėkme.[2] Lenkiškoje literatūroje vadintas Paserninkų ežeru.[3]
-
Seirijo ežeras nuo šiaurinio (Oktos) kranto -
Rytinis ežero krantas 2010 m. (dar neužstatytas)
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Seirijis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 645
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 294
- ↑ Paserniki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 881 psl. (lenk.)