Burbos (giminė): Skirtumas tarp puslapio versijų
Naujas puslapis: {{Bajorų giminė | Pavadinimas = Burbos | Herbas = COA_Burba.png | Herbo pavadinimas = herbas nuosavas Burbų | Kilmė = Žemaitija | Pradininkas = Motiejus Burba, g. apie... |
(Jokio skirtumo)
|
09:12, 31 gegužės 2021 versija
| Burbos | |
|---|---|
 | |
| Kilmė | Žemaitija |
| Pradininkas | Motiejus Burba, g. apie 1389 m. |
| Titulas | bajorai |
| Laikotarpis | XIV a. - XVII a. |
| Šalys | LDK |
| Dvarai | Belvederio dvaras, Blinstrubiškių dvaras Griežė Pavandenės dvaras Tytuvėnai |
Burbos – Lietuvos bajorų giminė, kildinanama iš Žemaitijos. Pavardės kilmė spėjama, jog gali būti susijusi su vietovardžiu, arba su žodžiu „burbėti“. Lenkų kalbos šalitiniuose sutinkami šie pavardės variantai: Burba, Burbejczyc (Burbaitis, Burbos palikuonis), Burbianka (Burbienė arba Burbaitė), z Burbów (iš Burbų giminės), Burbelewna (Burbaitė). Giminės palikuoniai gyveno Žemaitijoje ir Gardino paviete. Nuo XVI a. minima Burbų-Gervydų giminės atšaka, kurios pradininkas buvo Jonas Burba-Gervydas g. apie 1500 m.
Giminės herbas yra nuosavas, Burbų (herb włastny - lenk.), kartais šaltiniuose pagal panašumą į kitus herbus įvardijamas kaip „Odyniec odmienny“. Herbą sudaro žydras skydas su runiškos kilmės šeimos simboliu. Herbo viršuje - karūna ir penkios stručio plunksnos.[1] [2] Runiškos kilmės simbolis buvo naudojamas iki Horodlės Unijos bajorų giminių registracijos.[3]
Istoriko A. Kojalavičiaus minimas XV a. gyvenęs Motiejus Burba (Maciej Burba, lenk.), gimęs apie 1389 m., 1421 m. jis minimas kaip penktasis Vilniaus vyskupas. [2]
Lietuvoje Burbų giminei priklausė visa eilė tėvonijų ir dvarų: Belvederio dvaras, Blinstrubiškių dvaras, Griežė, Pavandenės dvaras, Tytuvėnai ir kt.
Žymiausi atstovai
- Motiejus Burba - minimas 1421 m. penktojo Vilniaus vyskupo pareigose.[2]
- Mikalojus Burba - minimas 1589 m. kaip tribunolo deputatas.[1]
- Mikalojus-Gabrielius Burba - minimas 1598 m. Žemaitijos žemietijos raštininkas, sutuoktinė Bilevičiūtė. [1]
- Petras Burba - Žemaitijos žemietijos raštininkas, 1648 m. pasirašė Jono Kazimierzo Vazos rinkimuose. [4]
- Vladislovas Burba - Livonijos Pastalininkis, 1697 m. pasirašė Trakų vaivadijos rinkimuose.[1]
- Jonas Burba - pirmąkart minimas 1769 m. Žemaitijos sargybinio pareigose.[4] Vėliau 1775-1782 jis užėmė Minsko miesto teisėjo pareigas, 1783-1791 vėl Žemaitijos sargybinio pareigose.[1]
- Antanas Burba - minimas 1775 m. Raseinių miesto teisėjo pareigose[1], o 1778 m. - Šiaulių miesto teisėjo pareigose. [4]
- Povilas Burba - minimas 1779 m. Minsko miesto teisėjo pareigose.[1]
- Jonas Burba - minimas XIX a. pr. Starodubo miesto raštininko pareigose. [4]
- Telesforas Jurgaitis Burba - Rusijos Imperijos kamerjunkeris, 1849 m. minimas Telšių pavieto bajorų maršalkos pareigose.[1]
- Juozapas Antanaitis Burba - minimas 1840 m. kaip Šiaulių pavieto bajorų deputatas.[1]
- Kletas Kazimieraitis Burba - minimas 1840 m. kaip Panevėžio pavieto bajorų maršalka, vėliau jis užėmė Kauno pavieto bajorų maršalkos pareigas, Belvederio dvaro paveldėtojas; vedė du kartus: pirma žmona Pšeciševskaitė, antra - Teodora Chlevinskaitė.[1]
Šaltiniai
- ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 Rodzina. Herbarz szlachty polskiej, wyd. Olgiebranda, Tom II; Aut. Uruski Seweryn, p. 84, Warszawa 1905
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Herbarz rycerstwa w.x. Litewskiego, W. W. Kojałowicz, Tom I, p. 188, Krakow 1897
- ↑ Runos – likimo pranašės; Aut. Vidmantas Stačiokas, Vilnius: Satwa, 2006.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 Herbarz polski Kaspra Niesieckiego S.J., Tom II, p. 361, Lipsk 1839
Nuorodos
- Rodzina. Herbarz szlachty polskiej, wyd. Olgiebranda, Tom II; Aut. Uruski Seweryn, p. 84, Warszawa 1905.
- M.J. Minakowski, Didžiojo Seimo palikuonių genealogija (lenk.).
- Kasper Niesiecki, Herbarz Polski, wyd. J.N. Bobrowicz, Tom II, p. 361, Lipsk 1839.
- Herbarz rycerstwa w.x. Litewskiego, tak zwany Compendium, czyli o klejnotach albo herbach których familie stanu rycerskiego w prowincyach wielkiego xięstwa Litewskiego zażywaja, wyd. Herolda polskiego; Aut. Wijuk Wojciech Kojałowicz, Franciszek Piekosiński, p. 188, Krakow 1897.
- Poczet rodów w Wielkiem Księstwie Litewskiem w XV i XVI wieku; Aut. Adam Boniecki, p.17, Warszawa 1887.