Skomantai
| Skomantai | ||
|---|---|---|
  Skomantai |
||
| 55°33′00″š. pl. 21°32′42″r. ilg. / 55.550°š. pl. 21.545°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Klaipėdos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Veiviržėnų seniūnija | |
| Gyventojų | 77 | |
Skomantai (žem. Skuomantā) – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, 6 km į pietvakarius nuo Veiviržėnų, 6 km į šiaurės vakarus nuo Švėkšnos, prie kelio Švėkšna–Aisėnai. Seniūnaitijos centras. Yra medicinos punktas, Skomantų piliakalnis, kapinynas, senosios kaimo kapinės, „Švėkšnos bazės“ Skomantų trianguliacijos punktas, paminklas, skirtas Nepriklausomybės 10-mečiui ir Klaipėdos prisijungimo prie Lietuvos 5-mečiui (pastatytas 1928 m., autorius Kostas Rameika), skulptūra „Žemaitis“ (pastatyta 1969 m., autorius Vytautas Majoras).
Šiaurės vakarų pakraščiu teka Veiviržas (Minijos kairysis intakas). Iš rytų prieina Šiuraičių miškas, iš vakarų – Veiviržo kraštovaizdžio draustinis. Skomantai ribojasi su Mikužių, Šiuraičių, Bilviečio kaimais.
Etimologija redaguoti
Legendose Skomantų piliakalnis siejamas su kunigaikščiu Skomantu, nors tokiu vardu žinomas XIII a. jotvingių kunigaikštis, gyvenęs Sūduvoje.
Istorija redaguoti
Skomantų kaimas minimas 1644 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje. Gyveno 8 drevininkų šeimos. 1695 m. – 10 drevininkų šeimų.
1929 m. rastas Skomantų lobis.
Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Sovietmečiu Skomantų kaimas buvo „Pavasario“ kolūkio centrinė gyvenvietė, vėliau – „Pionieriaus“ kolūkio pagalbinė gyvenvietė.
Gyventojai redaguoti
 | ||||||
| 1902 m.[2] | 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 84 | 65 | 78 | 99 | 114 | ||
| 1987 m.[7] | 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | 2021 m.sur.[11] | ||
| 111 | 110 | 104 | 76 | 77 | ||
| ||||||
Žymūs žmonės redaguoti
- Remigijus Ozolinčius (1956–2013), mokslininkas, miškininkas, ekologas.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Skomantai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 225 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Skomantai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 29
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos redaguoti
- Gargždų turizmo informacijos centras (žr. Lankytinos vietos) Archyvuota kopija 2007-03-12 iš Wayback Machine projekto.