Sergejus Fanstilis
| Sergejus Fanstilis rus. Сергей Георгиевич Фанстиль | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1884 m. rugsėjo 29 d. Sankt Peterburgas  Rusijos imp.
|
| Mirė | 1949 m. liepos 12 d. (64 metai) Kalviai (Kaišiadorių raj.)  Lietuvos TSR
|
| Palaidotas (-a) | Žemųjų Šančių kapinės |
| Tėvas | Georgijus Fanstilis |
| Sutuoktinis (-ė) | Jevgenija Chodeckaja |
| Vaikai | Galina, Igoris, Olegas |
Sergejus Fanstilis (rus. Сергей Георгиевич Фанстиль, 1884 m. rugsėjo 29 d. – 1949 m. liepos 12 d.) – carinės Rusijos ir Lietuvos karininkas, Šančių ir Petrašiūnų (dab. Kaune) žemvaldys, mecenatas.
Biografija redaguoti
Apie 1807 m. caro Aleksandro I kvietimu į Peterburgą atvyko jaunas olandas R. van Stilis (Van Steel), kuris caro šeimoje mokė lotynų kalbos. Artimi ryšiai su imperatoriumi padėjo jam Kauno gubernijoje, Šančiuose ir Petrašiūnuose, įsigyti žemių. Gavęs dovanų, jaunas olandas neskubėjo įsikurti jam atitekusiose savo valdose, liko gyventi Peterburge, vedė vokietę. Šeimoje gimė keturi sūnūs. Visi jie tapo įtakingais asmenimis. Vienas iš jų – Georgijus buvo valstybės patarėju, vedė stačiatikę merginą, jiems 1884 m. gimė sūnus Sergejus. S. Fanstilis mokėsi Peterburgo imperatoriškajame universitete, tačiau jo nebaigė. 1906 m. Minske susituokė su bajore Jevgenija Chodeckaja. S. Fanstilio šeima susilaukė dukters Galinos (1907- mirė tremtyje) ir dviejų sūnų – Igorio (1910-1978) ir Olego (1918-2005).
Nuo 1908 m. apsigyveno Žemuosiuose Šančiuose pastatytame dvare (dab. „Pūko“ studija). Tarnavo Kauno tvirtovėje automobilių dalinyje. 1915 m. puskarininkis S. Fanstilis ėmė vadovauti tvirtovės automobilininkų komandai. Įkūrė parapijinę mokyklą, kurioje mokėsi karinės įgulos karininkų vaikai. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo 3-ios Petrokovskio divizijos inžinierių vadas. Po karo grįžo į Lietuvą.
1919-1924 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1919 m. sausio 30 d. Krašto apsaugos ministerijos įsakymu Lietuvos kariuomenėje įsteigta inžinerijos kuopa. Kaip ir į kitus jaunos kariuomenės dalinius, į ją priimti buvę Rusijos armijos karininkai ir kareiviai bei lietuviai savanoriai. Tarp atvykusių karininkų – S. Fanstilis, kuriam jo paties prašymu pavesta suformuoti automobilių būrį. Jo rūpesčiu buvo sukurta automobilių kuopa, iš vokiečių kariuomenės perkami automobiliai. Tuo metu Kaune dar buvo dislokuotas buvusios kaizerinės armijos dalinys. Dalinio karininkai ir kareiviai, laukdami evakuacijos į Vokietiją, noriai prekiavo technika, be to, buvo atvežta mašinų iš Karaliaučiaus. Taip technikos parkas išaugo iki 60 krovininių ir 20 lengvųjų automobilių, kuopa tapo batalionu, kur leitenantas S. Fanstilis buvo įkurtų autoremonto dirbtuvių viršininkas.[1] Manoma, jog jis buvo pirmasis Kaune, įsigijęs ir važinėjęs nuosavu automobiliu. 1920 m. vasario mėn. Panemunės garnizone kilus maištui, jis pats su šarvuotu automobiliu pervažiavo Panemunės tiltą ir dalyvavo maištininkų numalšinimo operacijoje. Už ryžtingus veiksmus esant kritinei situacijai buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus 5 laipsnio ordinu.
Be to dar apdovanotas „Artimui pagelbon“ 3 laipsnio garbės ženklu (1931); Rusijos kariuomenėje - Šv. Stanislovo 3 laipsnio, Šv. Georgijaus 4 laipsnio, Šv. Anos 3 laipsnio ordinais.[2]
S. Fanstilis buvo pakankamai turtingas žmogus, kadangi buvo išsaugojęs visas teises į savo žemes ir turtus. Žemuosiuose Šančiuose įkūrė privačią bendrovę "Sodininkystė". Viename iš savo sklypų, šalia namų įrengė šiltnamius ir gėlynus, kur pardavimui augino gėles, sodinukus. Tarpukariu ėmė masiškai pardavinėti jam priklausiusias Šančių žemes. Tai skatino daryti tuo metu prasidėjusi žemės reforma. 1919-1922 m. už žemę Šančiuose jam mokėjo po 2-10 litų už kvadratinį metrą. Šitomis kainomis Fanstilis išpardavė virš 300 sklypų ir 150 sklypų išnuomojo. Bendrai ant Fanstilio parduotos ir išnuomotos žemės išdygo apie 1000 naujų namų. Todėl neveltui jis buvo vadinamas Šančių karaliumi. Ant jo žemės išdygo Šančių rūmai, nameliai
ir fabrikai su virš 20.000 gyventojų. Ir tai dar ne viskas. Fanstiliui priklausė Naujadvaris, gražus palivarkėlis prie Nemuno, už „Drobės" fabriko. Ten buvo jo rezidencija su puikia sodininkyste ir 25 ha geriausios žemės, kurios kvadratinis metras taip pat buvo vertinamas nuo 10 litų. Jis buvo akcininkas „Drobės", „Ringuvos" ir kitų ant jo žemės pastatytų fabrikų.
"Bet kas nepažįsta p. Fanstilio, susitikęs niekados nepamanytų, kad tai yra Šančių karalius. Pusamžis, vidutinio ūgio, truputį pražilęs, trumpais kailiniukais apsivilkęs vyriškis, atrodo tipingas lietuvis ūkininkas. Kalboje kuklus ir malonus, taip sakant, be fanaberijos. Prieš karą p. Fanstilis buvo garbės teisėjas. Gatvėje dažnai galima matyti jo žalią automobilį su sodininkystės firma, o jį patį dažnai galima sutikti „Aldonos" kavinėje." [3]
Jis užsiėmė ir labdara: finansavo dabartinio Ramybės parko teritorijoje esančio stačiatikių soboro statybą, dovanojo žemės sklypą Šančių kapinėms, apmokėjo gamtininko Tado Ivanausko ekspediciją į Braziliją. Joje dalyvavo ir jo sūnus Igoris, jaunas veterinarijos gydytojas.
1940 m. artimiesiems nieko nežinant S. Fanstilis prapuolė. Tuo metu buvo prasidėję trėmimai į Sibirą. Jo šeima buvo represuota. Jau vėliau giminės išsiaiškino, kad kažkada buvęs vienu turtingiausiu Kauno žmogumi, užkietėjusiu automobilininku, mecenatu ir karininku, S. Fanstilis pasislėpė nuo sovietinės valdžios nuošaliame Kalvių kaime (Kaišiadorių raj.), kur jis turėjo prie ežero pasistatęs trobelę, dirbo žvejų artelėje. Čia ir mirė 1949 m. Palaidotas Kalvių kapinėse. Fanstilių giminės kapas prižiūrimas Žemųjų Šančių kapinėse.
Kaune S. Fanstilio vardu yra pavadinta viena iš miesto gatvių Rokuose (Panemunės sen.).
Šaltiniai redaguoti
- ↑ http://www.militaria.lt/?id=757 Lietuvos kariuomenės automobilių kuopos organizavimas
- ↑ "Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953, III tomas, Vilnius, 2003.
- ↑ Turtingiausi Lietuvos žmonės: Šančių karalius, "Sekmadienis", 1935 vasario 24 d., Nr.8. 9 psl.