Seredžiaus šv. Jono šaltinis

Koordinatės

55°04′59″š. pl. 23°24′36″r. ilg. / 55.083°š. pl. 23.41°r. ilg.

Vieta

Jurbarko rajono savivaldybė

Seniūnija

Seredžiaus seniūnija

Seredžiaus šv. Jono šaltinis, taip pat Seredžiaus šv. Jono šulinėlis – šventvietė, esanti Jurbarko rajono savivaldybėje, Seredžiuje, 0,36 km į šiaurės rytus nuo Seredžiaus piliakalnio, Pieštvės upelio dešiniajame krante.^[1] Šaltinis pasiekiamas pagal nuorodas nuo Seredžiaus bažnyčios. Rodyklės iškaltos keliuose nedideliuose akmenyse, gulinčiuose prie posūkių tarp miestelio sodybų. Ties P. Cvirkos g. 23 leidžiamasi gruntiniu, žole apaugusiu taku į Pieštvės slėnį. Paskutiniai 50 m veda žemyn pakankamai stačiu šlaitu be laiptų. Nuo medinio tiltelio per Pieštvę lapuočių miške atsiveria atvira nedidelė aikštelė su aptverta šventviete. Jos kampe įrengtas šulinys – uždengtas betoninis rentinys, stovi ąžuolinis koplytstulpis su šv. Jono Krikštytojo skulptūrėle. Atkarpa tarp šaltinio ir upelio šlapia, šaltiniuota.

Šaltinis žinomas savo gydomosiomis savybėmis. Ieškantiems pagalbos neva reikėję praustis Velykų ketvirtadienį prieš patekant saulei. Iki Antrojo pasaulinio karo šaltiniui buvo teikiamos aukos pinigais.^[1]

Istorija redaguoti

Pavadinimą Szwent-Jonas Seredžiuje mini 1871 m. Ignoto Bušinskio veikalas, skirtas aprašyti Dubysos upei. 1936 m. pirmasis šią šventvietę išsamiai aprašė Balys Buračas.^[2] Lankydamasis Seredžiuje, kraštotyrininkas užrašė vietos žmonių pasakojimus, kurių dalį vėliau paskelbė spaudoje. Buvo prisiminta, jog šioje vietoje seniau buvęs mūrinis kryžius, vėliau maldingi žmonės pastatę medinį. Praeityje vanduo iš šaltinėlio į Pieštvę nutekėdavo grioveliu. B. Buračas, lankydamasis prie šaltinio, pats matė dievdirbio Juozo Zoko pastatytą medinę koplytėlę. B. Buračo duomenimis, XIX a. prie šio šaltinio dar buvęs ir didelis akmuo su vadinamąja Marijos pėda. Pasakojama, kaip netikėtai ant akmens buvo pasirodžiusi Marija, kuri kreipėsi į bandą ganiusius piemenukus, klausdama kelio į Šiluvą. Taip išlikęs akmenyje jos pėdos atspaudas. Ilgainiui akmuo dingo, tikslesnių duomenų apie jį nelikę.^[2]

Sovietiniais metais šventvietė buvo apleista, slepiama dilgėlynų ir bruzgynų, šaltinį slėgė mediniai supuvę rentiniai, liūčių atneštas dumblas. Neabejingų vietos žmonių rūpesčiu Atgimimo metais buvo sutvarkytas šaltinis, gretima teritorija išvalyta nuo krūmų. Girininkas T. Stumbras padovanojo ąžuolą skulptūrai. Vietinis skulptorius Juozas Šimkus pagamino koplytstulpį. Susirinkus didelei miniai žmonių, šaltinėlį ir koplytstulpį pašventino Seredžiaus klebonas Antanas Jurgutis (1914-2005).^[3] Ant koplytstulpio buvo įamžinta data 1989.06.24 ir prisidėjųsių inicialai A. J. bei J. Š. Panašiu laiku buvo sutvarkyta ir mūrinė šv. Jono koplytėlė Seredžiuje, stovinti pakelėje, prie Pieštvės gynėjų ąžuolyno.