Pieštvė
Šis straipsnis apie pilį. Apie upelį skaitykite straipsnyje Pieštvė.
Pieštvė, Pieštvėnai – buvusi lietuvių pilis, XIV a. stovėjusi dabartiniame Seredžiuje (Jurbarko raj.), Pieštvės upelio kairiajame krante, kiek žemiau Nemuno ir Dubysos santakos, ant Seredžiaus piliakalnio. Buvęs rytinis papilys taip pat neišlikęs – užstatytas sodybomis. Strateginėje vietoje stovėjusi pilis buvo puldinėjama Vokiečių ordino, galiausiai sudeginta 1363 m.[1]
Istorija redaguoti
Pieštvė pirmą kartą paminėta 1293 m. Ordino metraštininko Petro Dusburgiečio kronikoje. Vėliau jos vardas sutinkamas kronikininkų Vygando Marburgiečio ir žygiuose į Lietuvą dalyvavusio Hermano Vartbergės raštuose, kuriuose įvardijama kaip Beisten, Bisten, Pistene.[1]
Lietuvos gynybiniame kare su kryžiuočiais Pieštvės pilis vaidino reikšmingą vaidmenį, nuo XIII a. pabaigos iki XIV a. 7-to dešimtmečio stabdžiusi Ordino veržimąsi Nemuno vaga į Lietuvos gilumą. Vardo užrašymo istoriniuose šaltiniuose įvairovė lėmė, kad vėlesniems autoriams ji buvo nežinoma arba ieškojo įvairiose vietose. Pilies vietos nelokalizavo XV a. rašęs Janas Dlugošas ar XVI a. – Motiejus Strijkovskis. XVII a. Albertas Kojelavičius „Lietuvos istorijoje“ Pieštvę tapatino su Bisene, panašiai rašė Simonas Daukantas. Ilgai su Seredžiumi tapatinta Bisenės pilis buvo gerokai toliau į vakarus, Kartupėnų piliakalnyje.[2]
2023 m. ant kalno Seredžiuje (priešais seniūniją) pasodintas ąžuolynas Pieštvės gynėjų atminimui, pastatytas atminimo paminklas.[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Pieštvė, Pieštvėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ Monografija „Seredžius“. Pieštvės pilis 250 metų kovų epochoje versme.lt 89, 90 psl.
- ↑ Seredžiuje pasodintas ąžuolynas Pieštvės pilies gynėjams pagerbti alkas.lt