Pieštvė (upė)

dešinysis Nemuno intakas
Pieštvė
Pieštvė Seredžiuje, prie piliakalnio
Pieštvė Seredžiuje, prie piliakalnio
Ilgis 2,3 km
Baseino plotas 5,1 km²
Ištakos Motiškiai
Žiotys Nemunas
Šalys Lietuva
Vikiteka Pieštvė

Pieštvė – upelis Jurbarko rajone, tekantis pro Seredžių, išsaugojęs istorinės Pieštvės pilies pavadinimą.

Pieštvė priklauso Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) baseinui. Įteka dešiniajame krante, 166,7 km atstumu nuo pastarojo žiočių.[1] Vandentakio kodas LR upių klasifikatoriuje – 10011880. Upelio ilgis – 2,3 km, baseino plotas – 5,1 km².

Geografija

redaguoti
 
Tiltelis per Pieštvę prie šv. Jono šaltinio

Pieštvė prasideda numelioruotuose laukuose ties Motiškių kaimu, apie 1 km į šiaurę nuo Seredžiaus. Teka pietvakarių kryptimi palei kelio  1708  PadubysysVosbutaiButkiškėPutriai  sankasą. Aukštupyje natūralia vaga aplenkia iš vakarų pusės Seredžiaus miestelio naująsias kapines. Vidurupyje vaga vingiuota, krantai apaugę krūmais ir medžiais. Leidžiasi į Nemuno slėnį griovoje, iš šiaurės vakarų apjuosdama Seredžiaus I piliakalnį. Per upelį Seredžiuje, akmenimis grįstoje S. Šimkaus gatvėje pastatytas vienos angos betoninis tiltas. Ištiesinta vaga pratekėjusi sodybinių namų sklypus, Pieštvė kerta plentą  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda , toliau nubėga į Nemuną likusius 400 m dirbamu lauku.

Seredžiuje, upelio dešiniajame krante, prižiūrima šventvietė – Seredžiaus šv. Jono šaltinis.

Intakai: Dauba (dešinysis), Dubausis (kairysis).

Įsikūrusios gyvenvietės: Motiškiai, Pieštvėnai, Seredžius.

Pavadinimas

redaguoti

Upėvardis Piẽštvė siejamas su žodžiais piẽšti („brėžti liniją, paišyti“), piẽšos („suodžiai“), piešà („dėmė, suteptis“).[2]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Pieštvė Gamtos kataloge
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 257

Nuorodos

redaguoti