Senosios Įpilties šaltinis
| Senosios Įpilties šaltinis | |||
|---|---|---|---|
  Senosios Įpilties šaltinis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | ||
| Plotas | 170 m² | ||
| Žvalgytas | 1960, 1963, 1994, 2007 m. | ||
| Registro Nr. | u. k. 12784 / M259K2; L. a. 304-14 / | ||
Senosios Įpilties šaltinis (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 12784, senas registro kodas - M259K2, senas laikinos apskaitos kultūros paminklo Nr. 304/14) – mitologinis šaltinis šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Senojoje Įpiltyje, 1,1 km į vakarus nuo kelio 218 Kretinga–Skuodas , Graistupio dešiniajame krante.
Vieta redaguoti
Šaltinis išteka iš po Aukuro akmens rytinės papėdės ir teka Graistupio dešiniojo kranto šlaitu link upės. Jis aprėmintas medinio rentinio, nuo kurio šlaite padarytas ir nedideliais akmenimis išklotas latakas vandeniui nubėgti.
Teritorijos plotas – 170 m².
80 m į rytus Senosios Įpilties III piliakalnis, vad. Marijos kalneliu, 0,4 km į pietus - pietvakarius – Senosios Įpilties piliakalnis, 1,1 km į rytus – Naujosios Įpilties alkakalnis.
Istorija redaguoti
Šaltinis laikomas nepaprastu, šventu, turinčiu stebuklingą gydomąją galią. Kiekvieną pavasarį jis buvo valomas, išsemiamas dumblas, kad vanduo būtų švarus ir grynas. Vandeniu plaudavo veidą, karščiuojančias akis, geliančias ausis, rankų ir kojų sąnarius, vandenį gerdavo nuo įvairių vidaus ligų, nešdavo ligoniams į namus. Prieš gydantis būtinai reikėjo sukalbėti poterius, įmesti monetą.[1]
Seniau šaltinis telkšojo per 1 m² plote, o tekėjo šlaito paviršiumi, kuriame išsiskyrė 15–20 m ilgio jo atkarpa.[2]. 2006 m. išvalytas, šlaite iškastas ir akmenimis išgrįstas griovelis vandeniui nubėgti.
1960 m. žvalgė Juozas Mickevičius, 1963 m. – Lietuvos istorijos institutas (ekspedicijos vadovas Adolfas Tautavičius), 1994 m. – Vykintas Vaitkevičius, 2007 m. – Julius Kanarskas.
1993 m. įrašytas į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą (Nr. 204/14),[3] 2003 m. įregistruotas kultūros vertybių registro mitologinių objektų sąraše (M159K2), 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[4] Su Aukuro akmeniu sudaro kultūros paveldo objektų kompleksą (u. k. 28187).[5]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Laukžemės apyl., Impilties km., akmuo ant šaltinio. - Archeologinio paminklo pasas. - Surašė Juozas Mickevičius, 1960 m. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 12. - L. 137v–138
Adolfas Tautavičius. 1963 m. gegužės 8-28 dienomis vykdytos žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Kretingos, Klaipėdos, Šilutės ir Tauragės rajonuose ataskaita . - Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. - F. 1, b. 187. L. 8 - ↑ Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. - Vilnius: Diemedis, 1998. - P. 101–102
- ↑ Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo inspekcijos 1993-06-11 raštas Nr. 01-7-518
- ↑ Kultūros vertybių registras: Šaltinis, Kretingos r. sav., Sen. Įpilties k. (Darbėnų sen.)
- ↑ Kultūros vertybių registras: Akmuo ir šaltinis, Kretingos r. sav., Sen. Įpilties k. (Darbėnų sen.)