Koordinatės: 54°16′57″š. pl. 23°50′29″r. ilg. / 54.2826°š. pl. 23.8415°r. ilg. / 54.2826; 23.8415

Obelija – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Alytaus rajone, apie 6 km į šiaurę nuo Seirijų, Metelių regioniniame parke[1]. Ežeras elipsiško pavidalo, 4,7 km ilgio (iš šiaurės į pietus), 1,86 km pločio. Altitudė 109,3 m. Gylis siekia 7,6 m. Rytinis krantas lygus, aukštas (15–20 m), vakarinis vingiuotas, lėkštas. Dubens šlaituose yra 4 terasų liekanos. Šiauriniai ir pietiniai krantai pelkėti, pietinį galą iš vakarų ir rytų juosia Statiškės ir Obelijos miškai. Pietiniu ežero krantu eina riba su Lazdijų rajonu.

Obelija
Obelija ties Mockonimis
Obelija ties Mockonimis
Vieta Alytaus raj., Lietuva
Plotas 5,75 km²
Kranto linijos ilgis 11,64 km
Kilmė ledyninis
Vidutinis gylis 4,53 m
Didžiausias gylis 7,6 m
Įteka Lydekinė, Obelytė (Peršėkė), O-1, 6 bevardžiai upeliai
Išteka Peršėkė
Vikiteka Obelija

Dugnas gilėja į ežero vidurį, lygus, lėkštas, padengtas molingo bei karbonatingo dumblo sluoksniu, atabradas platus, smėlingas arba žvyringas. Atabrado plotis vakaruose iki 100 m, rytuose – 10–20 m, apaugęs nendrėmis, meldais. Kaip ir Dusios bei Metelio ežerai, Obelijos ežero guolis susidarė ištirpus ledo luistui. Vandens skaidrumas vasarą siekia 1,7–2,2 m.

Obelijos šiaurinė dalis ties Obelninkėliais

Į Obeliją suteka Obelytė (Peršekė), Lydekinė, dar keletas upelių, šiaurėje išteka Peršėkė (Nemuno intakas).

Ežere gyvena 13 žuvų rūšių: karšiai, unguriai, lydekos, lynai, kuojos, raudės, karosai, ešeriai, aukšlės, plakiai, gružliai, dyglės, pūgžliai. 1952 ir 1957 m. įleista sazanų, nuo 1964 m. leista ungurių jauniklių, nuo 1967 m. – lydekų mailiaus. Taip pat įveista mizidžių ir gamaridų (žuvims).[2]

Prie Obelijos ežero įsikūrę kaimai: Obelija, Seimeniškiai, Mockonys, Mankūnėliai, Obelninkai, Obelninkėliai. Rytinėje pakrantėje miške stūkso Obelijos piliakalnis. Vakarinėje pakrantėje veikia 3 kaimo turizmo sodybos.

Ežerėvardis Obelijà kildinamas nuo augalo pavadinimo obelis.[3]

Šaltiniai Keisti

  1. maps.lt duomenys
  2. Obelija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 228
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 233–234