Atverti pagrindinį meniu
Sachara
Sahara satellite hires.jpg
Šalis: Marokas, Tunisas, Alžyras, Libija, Egiptas, Vakarų Sachara, Mauritanija, Čadas, Nigeris, Malis, Sudanas
Susideda iš: Tenerė, Didysis Vakarų Ergas, Didysis Rytų Ergas, Šešo ergas, Tasili n'Adžeras, Achagaras, Tibestis, Iforas, Ayras, Enedis, Libijos dykuma ir kt.
Tipas: mišri: yra smėlingųjų, akmeningųjų, skaldingųjų, druskingujų dalių.
Temperatūra: 9–12 °C / 33–38 °C
Plotas: 6–9 mln. km²
Ecoregion PA1327.svg

Sachara (arab. الصحراء الكبرى‎ = aṣ-ṣaḥrā´ al-kubra) – dykuma Šiaurės Afrikoje. Sacharos pavadinimas kilo iš arabų kalbos žodžio „sahraa“, reiškiančio dykumą.

Topografinis Sacharos žemėlapis. Raudona taškų linija parodo jos ribas, kuriai priskirtas ir Sahelis
Dykuma Libijoje
Ergas
Regas Maroke
Džebelis Achagare
Uola Libijos dykumoje

GeografijaKeisti

Tai didžiausia Žemėje tropinė dykuma, šiaurinėje dalyje esanti tarp Šiaurinės Afrikos Viduržemio jūros siauro pakrantės ruožo, o iš pietų – Sahelio. Dažnai Sahelis taip pat priskiriamas Sacharos dykumai, tad priklausomai nuo šaltinio, Sacharos plotas skelbiamas nuo 6 mln km² iki 9 mln km². Didžiausias ilgis iš vakarų į rytus 4800 km[1], plotis iš šiaurės į pietus nuo ~ 1300 iki ~ 1550 km (įskaitant Sahelį ~ 1930 km).

Sacharos dykuma apima 11 valstybių (įskaitant Vakarų Sacharą) – visą Vakarų Sacharą, pietryčių Maroką, beveik visą Alžyrą, pietvakarių Tunisą, beveik visą Libiją, beveik visą Egiptą, išskyrus jo siaurus sausumos ruožus palei Viduržemio ir Raudonąją jūras, šiaurės Mauritaniją, šiaurinį Malį, šiaurinį Nigerį, šiaurinį Čadą, šiaurės Sudaną[2][3].

Sacharos dykumoje aukščiausias kalnas Emi Kusis, jo aukštis 3,415 metrai, žemiausia vieta yra Kataros įduba – 133 metrai žemiau jūros lygio. Aukščiausios smėlio kopos iki 183 metrų aukščio.

GeologijaKeisti

Sachara yra Afrikos platformos šiaurės vakarinė dalis. Jos prekambrinis pamatas į paviršių iškyla Achagaro, Tibesčio, Enedžio masyvuose ir Nubijos skydo vakariniame pakraštyje. Prekambro pamate yra aukso, infruzijose – retųjų metalų. Per visą Sacharą giliai plyti požeminio gėlo vandens rezervuarai.

IstorijaKeisti

Didelė dabartinės Sacharos dykumos dalis prieš 40 milijonų metų buvo apsemta Tetijos vandenyno (randamos banginių fosilijos). Bet link Eurazijos tektoninės plokštės judant Afrikos tektoninei plokščiai, pastarosios šiaurinė dalis ėmė kilti virš tuo metu tyvuliavusio vandenyno ir taip prieš 20 milijonų metų suformuodama apsemiamą atogrąžų pelkynę su didžiuliais ežerais – dabartinę Sacharą. Prieš 3 milijonus metų pirmą kartą tapo dykuma ir nuo to laiko Sacharoje klimato ciklai keitėsi kartodamiesi kas 20 tūkstančių metų – nuo drėgno, iki labai sauso klimato. Tokius radikalius Sacharos ir visos Žemės klimato pasikeitimus įtakoja Žemės orbitos aplink Saulę ekscentricitetas (Milankovičiaus ciklai), tai yra ašies polinkio kampo svyravimas.

Prieš 6 tūkstančius metų Sacharoje buvo pakankamai lietaus – buvo apaugusi augalija, daugiausia žoline[4] bei teliūškavo ežerai. Anot mokslininkų tyrinėjusių Sacharos klimato raidos pasikeitimus, kintant klimatui, buvusi vešli ir derlinga Sacharos žemė virto smėlynais dar Senovės Egipto civilizacijos ankstyvoje stadijoje prieš 2 700 metų. Kas įdomų, tie radikalūs klimato pasikeitimai Sacharą pavertusią dykuma įvyko ganėtinai per labai trumpą laiką – tam prireikė tik 2 šimtmečių.

Kad Sachara buvo pilna gyvybės, per visą jos teritoriją įrodo pasitaikantys dramblių, hipopotamų, gazelių, krokodilų griaučiai, taip pat žmonių griaučiai ir jų civilizacijos likučiai, tarp jų buvo rasti urvų piešiniai, kuriuose žmonės maudosi vandenyje.

KlimatasKeisti

Sacharoje vyrauja kontinentinis tropinis klimatas. Sausio mėn. vidutinė temperatūra 9–12 °C, liepos mėn. vidutinė temperatūra 33–38 °C. Sacharos šiaurėje užregistruota 58 °C temperatūra (aukščiausia Žemėje). Žemės paviršius įkaista iki 80 °C. Dideli paros temperatūros svyravimai. Žiemą visoje Sacharoje naktimis būna šalnos, kalnuose temperatūra nukrinta iki –18 °C. Dažni stiprūs vėjai – samumas ir harmatanas.

Ateities klimato pasikeitimaiKeisti

Anot mokslininkų tyrinėjusių Saharos dykumos klimato istoriją ir raidą, dėl Žemės orbitos aplink Saulę ir jos ašies polinkio kampo pasikartojančių svyravimų, kurie pasikartoja kas 20 tūkstančių metų ciklais, skaičiuojant nuo XXI a., iš Afrikos atogrąžų į Sacharos dykumą musonininiai lietūs ims slinkti po ateinančių 15 tūkstančių metų, kurie ją vėl pavers žaliuojančia, pilna gyvybės dalimi. Tokias tvirtas išvadas jie daro remdamiesi iš dirbtinių palydovų padarytomis nuotraukomis, gyvenusių žmonių ir jų buitinės veiklos rastomis liekanomis, įvairių gyvūnų griaučiais, Sacharos smėlio dulkių nuosėdomis jūros dugne bei kitais faktoriais.

GamtaKeisti

Sacharos gamta yra labai įvairi, ir šią dykumą galima padalinti į atskirus regionus, mažesnes dykumas. Vietiniai gyventojai tuaregai Sacharą vadina daugiskaitiniu žodžiu Tinariwen, kas reiškia tiesiog „dykumos“. Jie Sacharoje išskiria daug atskirų dykumų.

Sacharos dalis galima būtų klasifikuoti į šias rūšis:

Sacharoje yra ir kitų specifinių gamtinių objektų. Tai – sausos, nenuotakios daubos (pvz., Katara, Malagyras), vadės (išdžiuvusios upių vagos), oazės (vandens šaltinių maitinamos vietos, kur gali augti augalai), geltos (išdžiuvę ežerai). Sacharos pakraščiuose ir kalnuose yra mažų druskingų reliktinių ežerų, didžiausias – Malagyras.

Augalija, gyvūnijaKeisti

Dažniausias oazių augalas – datulė. Hamadose, reguose augalų beveik nėra. Daugiausia paplitę kupranugariai.

Kultūra ir istorijaKeisti

Pagrindiniai straipsniai: Sacharos tautų mityba, Transsacharinė prekyba

Sacharoje gyvena berberai, tuaregai, arabai, tūbai (iš viso ~ 3 mln. žmonių). Jie užsiima klajokline gyvulininkyste, oazėse – žemdirbyste. Didžiausios oazės: Gadamesas, Gatas, al Charaga, Siva, Tafilaletas, Džagbubas.

ŠaltiniaiKeisti

  1. britannica.com / Sahara
  2. livescience.com / The Sahara: Earth’s Largest Hot Desert, By Rachel Ross / January 25, 2019
  3. geologyin.com / The Sahara Desert Expanded by 10% in the Last Century, 2018.04
  4. sciencedaily.com / 6,000 years ago the Sahara Desert was tropical, so what happened?, Date: November 30, 2016, Source: Texas A&M University

NuorodosKeisti

Vikiteka