Eurazijos plokštė

Eurazijos plokštė
Eurazijos plokštė
Tipas	Didžioji
Apytikslis plotas	67 800 000 km²
Judėjimas1	į pietus
Greitis1	7-14 mm per metus
Dalis	Europos, Azijos, Atlanto vandenyno, Arkties vandenyno
1Afrikos plokštės atžvilgiu

Eurazijos plokštė – tektoninė plokštė, apimanti didžiąją dalį Eurazijos žemyno (sausumos masyvą, kurį tradiciškai sudaro Europos ir Azijos žemynai), išskyrus Indijos subkontinentą, Arabijos subkontinentą ir teritoriją į rytus nuo Čerskio kalnagūbrio Rytų Sibire. Ji taip pat apima vandenyno plutą, besitęsiančią į vakarus iki Vidurio Atlanto kalnagūbrio ir į šiaurę iki Gakelio kalnagūbrio.

Rytinė plokštės pusė šiaurėje ribojasi su Šiaurės Amerikos plokšte, o pietuose – su Filipinų plokšte, Ochotsko plokšte bei Amūro plokšte. Pietinė plokštės pusė ribojasi su Afrikos plokšte vakaruose, Arabijos plokšte viduryje ir Indijos-Australijos plokšte rytuose. Vakarinėje pusėje plokštė šiek tiek tolsta nuo Šiaurės Amerikos plokštės, dėl ko yra susidariusi šiauriausia Vidurio Atlanto kalnagūbrio dalis, per kurią driekiasi Islandija. Visus Islandijos ugnikalnių išsiveržimus, tokius kaip 1973 m. Eldfelio išsiveržimas, 1783 m. Lakio išsiveržimas ir 2010 m. Ejafjadlajokudlio išsiveržimas, sukėlė Šiaurės Amerikos ir Eurazijos plokščių judėjimas viena nuo kitos, kurį lemia divergentinės plokščių ribos jėgos. Himalajų kalnų grandinė ir Tibeto plynaukštė susiformavo dėl Indijos ir Eurazijos plokščių susidūrimo, kuris prasidėjo prieš 50 mln. metų ir tęsiasi iki šiol.

Centrinės Azijos geodinamiką lemia Eurazijos ir Indijos plokščių sąveika. Šioje teritorijoje atpažįstama daugybė paplokščių arba plutos blokų, kurie sudaro Vidurinės Azijos ir Rytų Azijos perėjimo zonas.

Geologinė sandara

Eurazijos ir Anatolijos plokštės

Eurazijos plokštė užima didžiulį 67 800 000 km² plotą ir yra trečia pagal dydį plokštė pasaulyje. Joje yra daugiau žemyninės plutos nei bet kurioje kitoje litosferinėje plokštėje. Eurazijos plokštė turi labai ilgą raidos istoriją ir joje yra daug įvairaus amžiaus teranų.