Tuaregai (Kel Tamašek)
Gyventojų skaičius 5,2–5,7 mln.
Populiacija šalyse Malis, Nigeris, Alžyras, Burkina Faso, Libija
Kalba (-os) tuaregų
Religijos islamas
Giminingos etninės grupės Berberai

Tuaregai – Afrikos tauta, gyvenanti Saharos dykumoje, dab. Malio, Nigerio, Alžyro, Libijos, Burkina Faso teritorijose.[1]

Tuaregas
Tuaregė moteris iš Malio (Azavado)

Tuaregai yra giminingi berberams (laikomi viena iš jų etninių grupių). Kalba tuaregų kalba (tamašeku), priklausančia semitų-chamitų šeimos berberų grupei. Nėra vieningos nuomonės, ar tai yra viena kalba su skirtingais dialektais, ar keletas kalbų. Rasiniu požiūriu jie priklauso europidų rasei, nors dėl aktyvių kontaktų su šiaurės Užsachario Afrikos tautomis, tarp tuaregų pasitaiko ir negridams būdingų veido ir odos bruožų.

Istorija

redaguoti

Tuaregai yra senovėje šiaurės Afrikoje gyvenusių garamantų palikuonys. I tūkstantmečio viduryje vykstant tautų kraustymuisi, dauguma garamantų buvo nustumti į nepalankias gyvenimui sritis. Jie tapo berberais, o ta berberų dalis, kuri apgyvendino Saharą ir išlaikė berberų kalbą, vadinami tuaregais.

Apgyvendinę Sacharoje įmanomas žmogui gyventi vietas (daugiausia oazes ir aukštikalnes), tuaregai gana greitai ėmė kontroliuoti transsacharinę prekybą, kurios svarbiausi keliai ėjo per jų teritorijas.

Tuaregams ne kartą teko kovoti tiek su šiaurės, tiek su pietų tautomis. XX a. pradžioje jų teritorijos buvo drastiškai padalintos kolonizatorių. Netgi po kolonizacijos jie tik nominaliai pakluso kolonijinei valdžiai. Turėdami stiprų identitetą, jie aktyviai saugo savo nepriklausomybę, neretai inspiruodami sukilimus, kurie yra aktualūs ir šiandien.

Pagal savo gyvenamas vietas, tuaregai dalijosi tarpusavyje į dideles kiltis, vadovaujamas amenokalių:

  • Kel Adžer – šiauriausi tuaregai, gyvenantys dabartinės Libijos teritorijoje (Tasilio Adžere. Jų svarbiausias centras yra Gatas. Kalba tamahak tarme.
  • Kel Achagar – gyvena Achagaro kalnų masyve (dab. Alžyras), į pietvakarius nuo Kel Adžer. Didžiausias jų miestas yra Tamanrasetas. Kalba tahagart tarme.
  • Kel Adagh – gyvena Adago teritorijoje (Sacharos dalis iš karto į šiaurę nuo Nigerio upės). Didžiausi miestai – Kidalis ir Timbuktu. Jie kalba tamašek tarme. Tai – centrinė tarmė ir centrinė, pati svarbiausia, teritorija.
  • Kel Ayr – gyvena Ayro kalnų masyve (dab. Nigeris). Dabar didžiausias jų miestas yra Agadesas. Kalba tamadžak tarme.
  • Kel Gres – gyvena į pietus nuo Kel Ayr. Jų didžiausi miestai yra Zinderis ir Tanutas.
  • Ivilimidan – gyvena į vakarus nuo Kel Ayr, gyvulininkystei tinkamoje Azavagho teritorijoje. Jie kalba tavalamat tamadžak tarme ir skirstosi į dvi atskiras kiltis:
    • Kel Ataram
    • Kel Deneg

Kultūra ir visuomenė

redaguoti

Skirtingai nei vakarų berberai (dabartinių maurų ir kt. protėviai), tuaregai išsaugojo savo kalbą ir savitą kultūrą.

Žymiausias jų apyvokos daiktas yra tagelmustas, indigu dažytas veido apdangalas, kurį dėvi vyrai, siekdami apsisaugoti nuo dykumos smėlio. Šio apdangalo dažai per ilgą laiką įsigerdavo į veido odą, todėl tuaregai dar vadinami mėlynaisiais žmonėmis.

Visuomenė yra griežtai pasidalijusi kastomis pagal atliekamą darbą. Egzistuoja karių (imušah), piemenų, amatininkų (imneden) ir kitos kastos.

Tuaregų mityba niekuo nesiskiria nuo kitų Sacharos tautų mitybos.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Tuaregai (imošag). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 176 psl.