Sąrašas:1987 m. Vilkaviškio rajono apylinkės

Vilkaviškio rajono istoriniai-geografiniai sąrašai
1950 m. adm. reforma
1954 m. adm. reforma
1959 m. apylinkės ir gyvenvietės
1959 m. gyventojų surašymas
1963 m. adm. reforma
1970 m. gyventojų surašymas
1972 m. apylinkės ir gyvenvietės
1976 m. apylinkės ir gyvenvietės
1979 m. gyventojų surašymas
1987 m. apylinkės ir gyvenvietės
1989 m. gyventojų surašymas

Vilkaviškio rajonas 1987 m. buvo suskirstytas į 11 apylinkių. Rajone buvo 3 rajoninio pavaldumo miestai (Kybartai, Vilkaviškis, Virbalis), 5 miesteliai (Bartninkai, Gražiškiai, Keturvalakiai, Pilviškiai, Vištytis), 396 kaimai, 1 geležinkelio stoties gyvenvietė.[1] Suskirstymas buvo aprašytas Tarybų Lietuvos enciklopedijoje, lentelėje pateikiant apylinkes ir ūkio subjektus (apylinkių centrai buvo pažymėti šalia esančiame žemėlapyje).

Apylinkė Centras Ūkio subjektai
Alvito apylinkė Alvitas Nėries kolūkis
Bartninkų apylinkė Bartninkai Bartninkų kolūkis, „Jaunosios gvardijos“ kolūkis, Kalinino kolūkis, „Širvintos“ kolūkis, „Taikos“ kolūkis, Aistiškių meistrija
Gižų apylinkė Gižai Gižų kolūkis
Juodupėnų apylinkė Kataučizna Keturkaimio kolūkis, Šapalų daržininkystės tarybinis ūkis
Keturvalakių apylinkė Keturvalakiai Keturvalakių kolūkis, „Rausvės“ kolūkis
Kybartų apylinkė Kybartai Janonio kolūkis, „Šilupės“ kolūkis, „Švyturio“ kolūkis, Eidukevičiaus sodininkystės tarybinis ūkis
Klausučių apylinkė Klausučiai „Pergalės“ kolūkis, Rumokų bandymų stoties eksperimentinis ūkis, Didvyžių psichoneurologinio internato pagalbinis ūkis, Žaliosios meistrija
Pajevonio apylinkė Pajevonys Kapsuko kolūkis, Pajevonio kolūkis, Pajevonio girininkija
Pilviškių apylinkė Pilviškiai Alksnėnų kolūkis, Černiachovskio kolūkis, „Gegužės 1-osios“ kolūkis, Paežerių kolūkis, Paežerių girininkija
Šeimenos apylinkė nepažymėtas „Į komunizmą“ kolūkis, „Šeimenos“ kolūkis, „Vienybės“ kolūkis
Vištyčio apylinkė Vištytis „Aušros“ kolūkis, „Gražiškiečio“ kolūkis, Vištyčio kolūkis

Šaltiniai redaguoti

  1. Vilkaviškio rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 521