Kūlupėnų paminklas partizanams

Kūlupėnų paminklas partizanams
Kūlupėnų paminklas partizanams 2005.JPG

Kūlupėnų paminklas partizanams
Koordinatės
55°58′34″š. pl. 21°24′45″r. ilg. / 55.976116°š. pl. 21.412523°r. ilg. / 55.976116; 21.412523Koordinatės: 55°58′34″š. pl. 21°24′45″r. ilg. / 55.976116°š. pl. 21.412523°r. ilg. / 55.976116; 21.412523
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Kūlupėnų seniūnija
Aukštis 3,17 m
Plotas 0,01 ha
Naudotas Pastatytas 1999 m.

Kūlupėnų paminklas partizanams yra rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kūlupėnuose (Kūlupėnų seniūnija), kelio Kūlupėnai–Darbėnai dešinėje pusėje, prie sankryžos su keliu į Vaineikių Medsėdžius, Kūlupėnų miške.

Atminimo lenta

PaminklasKeisti

Akmenų mūro koplytėlės pavidalo, nežymiai platėja į viršų, pastatytas ant betoninio pamato. Stogas trišlaitis, betoninis. Virš kraigo kyla kryžius. Priekinėje sienoje ties viduriu yra arkos pavidalo, 1,02×0,78 m dydžio niša, aprėminta betoninio apvado. Joje įbetonuota netaisyklingos formos šlifuota juodo akmens plokštė, kurioje iškalinėtas virš sukryžiuotų dviejų ąžuolo lapų kylantis Vyčio kryžius, o po juo – užrašas: „Čia 1953 04 06 sov. saugumas / Sunaikino / L. L. A. Žem. apyg. Kardo rinkt. štabą. / Žuvo: / vad. STASYS JONAUSKAS / eil. ANTANAS GLIOŽERIS / ANTANAS BRUŽAS / VYTAUTAS VAIČEKAUSKAS / ANICETAS KAUNAS“. Paminklo aukštis – 3,17 m, storis – 0,76–1,0 m

Teritorijos plotas – 0,01 ha. Aplinkui paminklą plyti pievelė, už kurios prasideda miškas.

IstorijaKeisti

1953 m. balandžio 6 d. Salantų stribai, saugumiečiai ir MVD kariuomenės kariškiai KūlupėnųVaineikių miškuose apsupo paskutinius Kardo rinktinės, 1953 m. pradžioje prijungtos prie Šatrijos rinktinės, partizanus – Vizbuto būrio vadą Stasį Jonauską-Simoną su 5 kovotojais.[1] Mūšio metu S. Jonauskas, Antanas Bružas, Anicetas Antanas Kaunas, Antanas Gliožeris ir Vytautas Vaičekauskas žuvo, o Pranui Končiui-Adomui pavyko prasiveržti pro apsupties žiedą ir pasislėpti.

1999 m. Kovų už Lietuvos Nepriklausomybę įamžinimo Kartenos draugijos pirmininkas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyvis Juozapas Antanas Viluckas su tremtiniu Pranciškumi Žiliumi žuvusiems Lietuvos partizanams atminti pastatė paminklą.[2]

Saugotinas kultūros paveldo objektas, turintis istorinę vertę.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos gyventojų genocido departamento 1997 m. spalio 24 d. archyvinė pažyma (Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 16, b. 825, l. 120)
  2. Paminklas girios viduryje. - Pajūrio naujienos - 1999, birželio 23
    Algis Kuklys. „Kitus gynėte, savęs neapgynėte“ – Švyturys - 1999, liepos 14