Romanas Steikūnas
| Romanas Steikūnas | |
|---|---|
| Gimė | 1888 m. rugpjūčio 1 d. Anykščiai |
| Mirė | 1953 m. sausio 10 d. (64 metai) Rio de Žaneiras, Brazilija |
| Palaidotas (-a) | Rio de Žaneiro Šv. Pranciškaus Ksavero kapinės |
| Veikla | statybos inžinierius, architektas |
| Alma mater | 1914 m. Rygos politechnikos institutas |
Rytis Romanas Steikūnas (1888 m. rugpjūčio 1 d. Anykščiuose – 1953 m. sausio 10 d. Rio de Žaneire, Brazilijoje) – Lietuvos statybos inžinierius, architektas.[1]
Biografija redaguoti
Gimė Juozapo Steikūno (iš Anykščių) ir Stefanijos Kontrimavičiūtės-Steikūnienės (iš Lanauskų dvaro) šeimoje. 1908 m. gegužę baigė realinę mokyklą Rygoje, 1914 m. rudenį – Rygos politechnikos institutą, įgijo inžinieriaus architekto išsilavinimą. Po baigimo iškart paskirtas Batumio apygardos architektu. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, prisidėjo prie Batumio tvirtovės statybos, vėliau komandiruotas į Persiją generolo Nikolajaus Baratovo armijos inžinerijos viršininko padėjėju. 1917 m. išvyko į Maskvą, dirbo Nukentėjusių nuo karo šelpti lietuvių komitete, padėjo lietuviams grįžti į tėvynę. Komitetą likvidavus, 1918 m. grįžo į Lietuvą, gyveno Panevėžyje, dalyvavo steigiant lietuviškas įstaigas. 1921 m. paskirtas Lietuvos konsulu Gruzijos Demokratinės Respublikos sostinėje Batumyje. 1922 m. pabaigoje Gruzijai tapus Užkaukazės TFSR dalimi, pasitraukė su kitais diplomatais į Konstantinopolį Turkijoje.[2] 1923 m. grįžo į Lietuvą. Gyveno Kaune, vertėsi architekto praktika, buvo statybų priežiūros inžinierius, 1927–1934 m. – Raudonojo Kryžiaus draugijos Lietuvos organizacijos statybos darbų vedėjas, nuo 1929 m. – Lietuvos inžinierių ir architektų sąjungos narys.[1]
1927 m. vasario 26 d. Kaune vedė Janiną Mariją Černiauskaitę (1894–1944 m.), susilaukė dviejų vaikų: Stepo Jurgio (1927 m.) ir Algirdo Jono (1931 m.). 1944 m., artėjant Raudonajai armijai, kartu su sūnumis pasitraukė į Vakarus. Iki 1949 m. gyveno karo pabėgėlių stovyklose Rėgensburge, Zėdorfe (Vokietijoje) ir Banjolyje (Italijoje). Dirbo kelių projektuotoju. 1949 m. iš Neapolio išplaukė į Braziliją, įsikūrė Rio de Žaneire, dirbo inžinieriumi „Urbanizadora Central Limitada” bendrovėje.[1]
Kūryba redaguoti
Kūrybai būdingos nacionalinio architektūros stiliaus paieškos, neoromaninių, neogotikinių, neobarokinių, liaudies architektūros formų variacijos. Sukūrė bažnyčių, bankų, ligoninių ir kitų visuomeninių pastatų bei gyvenamųjų namų projektus Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. R. Steikūnui priskiriami Marijonų vienuolyno priestato – bibliotekos (1928 m., Laisvės al. 101), Kazimiero Ambraziūno namo (1929 m., Parodos g. 7), Raudonojo Kryžiaus tuberkuliozės sanatorijos (1932 m., Raudonojo Kryžiaus g. 1), Prano Mažylio privačios ligoninės (1936 m., V. Putvinskio g. 3) ir 25 gyvenamųjų namų (1925–1940 m., Žaliakalnyje) projektai Kaune; katedros (1929 m., kartu su A. Gordevičiumi ir P. Markūnu) ir Panevėžio apskrities ligoninės korpuso (1930 m.) projektai Panevėžyje; Raudonojo Kryžiaus ligoninės projektas (1933 m., S. Nėries g. 3) Klaipėdoje; Šv. arkangelo Mykolo parapijos salės su kino teatru projektas (1942 m., dabar Marijampolės dramos teatras) Marijampolėje. Suprojektavo Pamūšio Šv. Antano Paduviečio bažnyčią (1935 m.), Skardupių Šv. Juozapo bažnyčią su varpine (1941 m.), Kvėdarnos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią (1943 m.). Stilistiškai vientisiausi yra R. Steikūno sukurti kurortinės paskirties mediniai pastatai: kurorto valdybos pastatas (1930 m., B. Sruogos g. 4) ir kurorto svetainė (1931 m., perstatyta 1960 m., B. Sruogos g. 2) Birštone, I. Slavino vasarnamis Lampėdžiuose (suprojektuotas 1937 m.). Birštone R. Steikūnas suprojektavo ir mūrinius mineralinių vonių rūmus (1933 m., Birutės g. 21).[1][2]
Anykštėnų biografijų žinyne minima, kad R. Steikūnas galėjo prisidėti prie Marakanos stadiono (pastatytas 1950 m.) ir mažosios Marakanos arenos (1954 m.) projektavimo.[1]
-
Birštono kurorto valdybos namas, restauruotas 2010–2012 m., dabar – Birštono turizmo informacijos centras -
Raudonojo Kryžiaus tuberkuliozės sanatorija Kaune -
Modernistinės stilistikos Raudonojo Kryžiaus ligoninė Klaipėdoje (dabar Klaipėdos respublikinė ligoninė)
.jpg)
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Romanas Steikūnas, Anykštėnų biografijos žinynas. Nuoroda tikrinta 2023-08-19.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Morta Baužienė, Duomenys apie architekto Ryčio Romano Steikūno kūrybą, Kultūros paminklai, Nr. 18, 2014 m., p. 101–110. Nuoroda tikrinta 2023-08-19.