Atverti pagrindinį meniu
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Pranas Kūris
Gimė: 1938 m. rugpjūčio 20 d. (81 metai)
Šeduvoje, Radviliškio rajonas
Vaikai:

Egidijus Kūris

Veikla: TSKP ir Lietuvos TSR politinis veikėjas, LKP Centro komiteto narys, LTSR teisingumo ministras, teisėtyrininkas tarptautininkas, pedagogas, VU profesorius, akademikas, tarptautinių teismų (EŽTT, EBTT) teisėjas, diplomatas
Partija: TSKP, Lietuvos komunistų partija
Išsilavinimas: daktaras
Alma mater: Vilniaus universitetas
Žymūs studentai: prof. Vilenas Vadapalas, ESTT teisėjas
Žinomas už: Lietuvos TSR veikėjas
Žymūs apdovanojimai:

garbės daktaras

Pranas Kūris (g. 1938 m. rugpjūčio 20 d. Šeduvoje, Radviliškio rajonas) – teisininkas, TSKP ir Lietuvos TSR politinis veikėjas, Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto narys, LTSR teisingumo ministras, vienintelis iš okupacinės sovietų valdžios ministrų, tapęs pirmosios Lietuvos Vyriausybės po Nepriklausomybės atkūrimo nariu (pirmuoju teisingumo ministru), Vilniaus universiteto (VU) profesorius, Teisės fakulteto dėstytojas, tarptautinių teismų teisėjas, teisėtyrininkas tarptautininkas, diplomatas, ambasadorius, MRU garbės daktaras.

Sūnus Egidijus Kūris (g. 1961 m.) – konstitucinės teisės dėstytojas, VU profesorius, VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros vedėjas, buvęs LR KT pirmininkas, VU TSPMI dėstytojas.

Išsilavinimas, pedagoginė, mokslinė veiklaKeisti

Pranas Kūris baigė teisės studijas VU Teisės fakultete, jam suteiktas teisininko kvalifikacinis laipsnis (1961 m.). Vėliau tęsė studijas aspirantūroje (19631965 m.), Maskvos universiteto Teisės fakultete apgynė teisės mokslų kandidato disertaciją „Laisvojo miesto statusas tarptautinėje teisėje“ (1965 m. kovo 15 d.), teisės mokslų kandidatas, 1973 m. spalio 26 d. – disertaciją tema „Atsakomybės sąvoka ir pagrindai šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje“[1], teisės mokslų daktaras (Lietuvos mokslo tarybos nostrifikuoti atitinkamai į socialinių mokslų teisės krypties daktaro bei habilituoto daktaro laipsnius). Gilino žinias Paryžiaus universiteto Aukštųjų tarptautinių studijų institute (stažuotės vadovas – profesorius Ch. Rousseau), Hagos tarptautinės teisės akademijoje.

VU Teisės fakultete dėstė teisės dalykus (tarptautinė viešoji teisė ir kt.) ėjo administracines funkcijas Vilniaus universitete (19611990 m.). VU Teisės fakulteto dėstytojas, docentas, Teisės fakulteto dekanas. Nuo 1974 m. VU profesorius, Lietuvos MA narys korespondentas (nuo 1990 m.), LMA akademikas (1996 m.).

Pagrindinė Prano Kūrio mokslinių tyrimų sritis – tarptautinė teisė, valstybių atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus. Šia tematika jis yra paskelbęs daugiau kaip 70 darbų, iš jų – 5 knygas. Monografijos „Tarptautinės teisės pažeidimai ir valstybės atsakomybė" (1973 m.) išvadomis rengdama konvenciją dėl valstybių atsakomybės rėmėsi Jungtinių Tautų Tarptautinės teisės komisija. Paskelbė per 200 publikacijų. Žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ autorius nuo 1977 m. Lietuvos teisės universiteto (MRU) garbės daktaras (2001 m.). Skaitė pranešimus įvairiose tarptautinėse konferencijose[2][3].

Praktinė veiklaKeisti

Lietuvos TSR teisingumo ministras (19771990 m.), Pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės po Nepriklausomybės atkūrimo teisingumo ministras (1990 m. kovo 17 d. – 1991 m. sausio 10 d.); Kovo 11 d. akto moratoriumo (dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo akto ar teisinių pasekmių sustabdymo), dėl kurio tuometė Vyriausybė (Ministrė Pirmininkė Kazimira Prunskienė) buvo kaltinama netgi išdavyste, autorius. Lietuvos Respublikos valstybės patarėjas (19911992 m.), Lietuvos valstybės delegacijos narys deryboms su TSRS (19901992 m.), nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Belgijoje, Liuksemburge ir Olandijoje (19921994 m.).

1992 m. į valdžią grįžusiai sovietinei nomenklatūrai formuojant LR teismus, jų vadovais paskiriant sau lojalius asmenis, panaikinus LAT ir iš naujo paskyrusiai LAT’o teisėjus (atsikračius tuometinei LDDP daugumai nepalankiaus tuomečio Aukščiausiojo Teismo pirmininko Mindaugo Lošio), Kūris tapo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas ir šio Teismo pirmininkas (nuo 1994 m. gruodžio mėnesio iki 1998 m. spalio mėn.).[4]. Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkas (1995 m.).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (Strasbūre) teisėjas, išbuvęs 2 kadencijas (nuo 1994 m. birželio mėnesio iki 2004 m.), Europos Teisingumo Teismo teisėjas (nuo 2004 m. gegužės 11 d. iki 2010 m. rudens)[5].

Moka rusų, anglų, prancūzų kalbas.

Meros tilto link nuosavos vilos tiesimo skandalasKeisti

2009 m. P. Kūris pagarsėjo, kai valstybės sąskaita jo nuosavos vilos link Švenčionių rajone (kur greta vilas taip pat turi kiti 2 žymūs Lietuvos teisininkai – tai teisėjas Česlovas Jokūbauskas ir buvęs teisėjas, Seimo narys Konstantas Ramelis) Per Meros upę (nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2009 m. vasaros) pradėtas tiesti 2,5 mln. vertės litų tiltas, iš kurio mažai naudos kitiems rajono gyventojams (pvz., grybautojams, kadangi norint patekti į Gelednios mišką būtinas specialus Pasienio tarnybos leidimas)[6].

ApdovanojimaiKeisti

  • Antrojo laipsnio Gedimino ordinas už nuopelnus politinėje ir mokslinėje veikloje (Lietuvos valstybės atkūrimo 80-osioms metinėms paminėti).

BibliografijaKeisti

  • Efektyvi kova su liaudies turto grobstymu
  • Aš – Tarybų Sąjungos pilietis
  • Auklėti įsitikinusius kovotojus už komunizmą
  • Lietuvos TSR Konstitucija ir aktualūs socialistinio valstybingumo, teisės ir teisės mokslų vystymo klausimai respublikoje. – 1979. – 126 p.
  • Tarptautinės teisės teorijos pagrindai. – 1972. – 134 p. – Kūris, Pranas (1938-).
  • Suvienytųjų nacijų organizacijos įstatai; Tarptautinio teismo statutas. – 1981. – 87 p.
  • Kūris P., Požarskas M. Tarptautinės teisės apybraižos. Vilnius: Mintis, 1985.

IšnašosKeisti

Politinis postas
Prieš tai:
'
Lietuvos teisingumo ministras
1990 - 1991
Po to:
Vytautas Pakalniškis
Prieš tai:
Rimantas Morkvėnas
(laikinasis reikalų patikėtinis)
Lietuvos Respublikos ambasadorius Belgijoje
   

1992 - 1994 m.
Po to:
Egidijus Bieliūnas
(laikinasis reikalų patikėtinis)
Prieš tai:
Mindaugas Lošys
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas
1994 - 1998
Po to:
Vytautas Greičius