Atverti pagrindinį meniu

Vytautas Greičius (g. 1949 m. gegužės 9 d. Sodalėje, Tauragės rajonas) – teisėjas, buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, dabar LR Konstitucinio Teismo teisėjas.

BiografijaKeisti

19681970 m. atliko karinę tarnybą Tarybinėje armijoje. 1975 m. baigė teisės studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete[1].

1967 m. Tauragės rajono Vaidilų valstybinio ūkio brigadininkas, 1967–1968 m. Šilalės rajono Upynos vidurinės mokyklos mokytojas, 1975–1976 m. Klaipėdos miesto teismo stažuotojas, 1976–1990 m. Ukmergės rajono liaudies teismo teisėjas. Įsivėlė į istoriją, dėl kurios prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą ir po metus trukusio tyrimo ją perdavė nagrinėti Utenos rajono liaudies teismui[2]: 1977 m. liepos 29 d. Civilinėje byloje dėl juridinio fakto nustatymo (kurioje pirmininkavo liaudies teisėjas V. Greičius) po civilinės bylos teisme išnagrinėjimo, pareiškėja R. V. davė teisiamajam už pagalbą 600 rublių. Tą pačią dieną advokatas iš gautos R. V. 600 rublių sumos davė 100 rublių kyšį Ukmergės liaudies teismo teisėjui už R. V. civilinės bylos išnagrinėjimą.

Nuo 1990 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas. Nagrinėjo itin sudėtingas baudžiamąsias (organizuoto nusikalstamumo ir kitas) bylas. Viena tokių – žurnalisto, vieno iš dienraščio „Respublika” leidėjų Vito Lingio nužudymas 1993 m., kai kaltu dėl nužudymo pripažintas „Vilniaus brigados“ vadeiva Borisas Dekanidzė, kuriam paskutiniam buvo paskirta ir įvykdyta mirties bausmė (1995 m. liepos 12 d.) Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo (kai jau buvo ratifikuota Europos žmogaus teisių konvencija, draudžianti mirties bausmę).

LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas (nuo 1990 m.), skyriaus pirmininkas (1995–1999), LAT teismo pirmininkas (1999–2008)[3].

Nuo 2004 m. Europos Sąjungos valstybių Aukščiausiųjų Teismų pirmininkų asociacijos narys. Nuo 1995 metų Teisėjų tarybos, Teismų tarybos pirmininkas (2002–2006 m. birželio mėn.), Europos Sąjungos valstybių Aukščiausiųjų Teismų pirmininkų asociacijos narys (nuo 2004 m.). Buvo Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų, Teismų įstatymo, kitų įstatymų projektų rengimo darbo grupių narys[4].

Nuo 2014 m. LR Konstitucinio Teismo teisėjas.

Vedęs. Žmona Teresė Greičiuvienė-Lipeikaitė (g. 1949 m.), muzikė[5]. Sūnūs teisininkai Mindaugas Greičius (g. 1976 m.), Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, bei Rimgaudas (g. 1978 m.). Duktė Daiva (g. 1985 m.)[6].

PublikacijosKeisti

  • Vytautas Greičius, Marcelis Kazlauskas. Kasacija baudžiamajame procese: problemos, perspektyvos. Justitia, 1997 m. Nr. 2.

IšnašosKeisti