Bušveldo intruzija
Bušveldo intruzija – didelė magminė intruzija Pietų Afrikoje. Vienas didžiausių rudos telkinių Žemėje. Joje yra didžiausi platinos grupės metalų (platina, paladis, osmis, iridis, rodis, rutenis) ištekliai planetoje. Dideli kitų metalų geležies, alavo, chromo, titano, vario ir vanadžio ištekliai. Taip pat iš šios intruzijos išgaunamas gabras ir noritas.
Šiam milžiniškame telkinyje yra 90 % žinomų pasaulio platinos grupės elementų atsargų. Apie 80 % pasaulio platinos ir 20 % paladžio išgaunama kasmet iš Bušveldo intruzijos kasyklų.
Sandara redaguoti
Intruzija sudaro rytinė ir vakarinė pagrindinės dalys ir šiaurinė, mažesnė dalis. Jos susiformavo maždaug prieš 2 mlrd. metų. Intruzijos plotas apie 66000 km² (ilgis maždaug 450 km, plotis – 270 km), į gylį tęsiasi 9000 m. Akščiau manyta, Bušveldo intruzija yra lopolitas, tačiau vėliau nustatyta, kad tai greičiausiai sylis, forma primenanatis keturlapį dobilą. Kiekvieno „lapo“ uolienos grimzta į intruzijos centrą pasvirusios apie 60° kampu.
Vertikaliai skiriamos šios dalys:
- Pakraščio arba marginalinė zona. Ši apatinė intruzijos dalis sudaryta iš norito, peridotitas|peridotito]] ir piroksenito.
- Ktitinė zonas – sudaryta iš piroksenito ir gabro. Vidurinėje šios zonos dalyje yra norito, anortozito ir chromito. Šioje zonoje yra ir platina praturtintas sluoksnis, vadinamas Merenskio sluoksniu arba Merenskio „rifu“.
- Pagrindinė zona apatinėje zonos dalyje – klinopiroksenas, aukščiau noritas ir gabronoritas.taip pat randama magnetito.
- viršutinė dalis pati jauniausia sudaryta iš granitų ir granofyro.