Atverti pagrindinį meniu
Panteono portikas

Portikas (lot. porticus) – pastato dalis; atviras prieangis su kolonomis. Portikas dažniausiai būna išsikišęs; 1 arba 2 aukštų, turi perdangą, kartais su frontonu ar atiku. Portikai atsirado antikinėje architektūroje (archaikos laikotarpio statiniuose), ypač paplito renesanso ir klasicizmo pastatuose.[1]

Portiką paprastai sudaro lyginis skaičius kolonų. Dažniausiai pasitaikantys portikai yra keturių arba šešių kolonų – tetrastiliaus ir heksastiliaus. Architektūroje rečiau pasitaiko oktastiliaus ir dekastiliaus, atitinkamai aštuonių ir dešimties kolonų, portikų. Žymiausi antikiniai oktastiliaus portikai yra Partenono Atėnuose ir Panteono Romoje. Lietuvoje žymiausias, Vilniaus katedros portikas yra heksastiliaus.

ŠaltiniaiKeisti

  1. PortikasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 116 psl.