Ona Zabielaitė-Karvelienė

Ona Zabielaitė-Karvelienė
Ona Zabielaitė-Karvelienė.jpg
Ona Zabielaitė-Karvelienė
(fotografija, XX a. 3 deš., aut. nežinomas, VŽM)
Gimė 1899 m. lapkričio 11 d.
Ryga
Mirė 1955 m. rugpjūčio 8 d. (55 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Anykščiuose, Senosiose kapinėse
Tėvai Jonas Zabiela (1848–1929) ir Elžbieta Davidonytė-Zabielienė (?–1923)
Sutuoktinis (-ė) Jonas Karvelis (1877–1980)[1]
Vaikai vaikų nesusilaukė
Šeima seserys Julija Zabielaitė ir Elžbieta Zabielaitė
Veikla dainininkė (kontraltas, mecosopranas)
Organizacijos 1940–1945 m. ir 1949–1954 m. Vilniaus muzikos mokykla, 1945–1949 m. Vilniaus konservatorija
Pareigos 1946 m. docentė

Ona Karvelienė (Zabielaitė) (Anna Zabello; 1899 m. lapkričio 11 d. Rygoje – 1955 m. rugpjūčio 8 d. Vilniuje, palaidota Anykščiuose) – Lietuvos dainininkė (kontraltas, mecosopranas), pedagogė.[2]

BiografijaKeisti

Ona Zabielaitė‑Karvelienė gimė pašto valdininko Jono Zabielos (1848–1929) ir Elžbietos Davidonytės-Zabielienės (?–1923) šeimoje Rygoje, kur baigė lenkišką Jaščembskos humanitarinę gimnaziją. Prasidėjus I pasauliniam karui persikėlė į Revelį (dabar – Talinas, Estija).[3]

19151918 m. gyveno Sankt Peterburge (Rusija) ir mokėsi dainavimo konservatorijoje solistės Jevgenijos Zbrujevos klasėje. Per Rusijos revoliuciją pasitraukė į nuošalų kaimą Ukrainoje, kur įsidarbino matematikos ir muzikos mokytoja pradžios mokykloje. 1920–1922 m. ji gyveno Nikolajeve Ukrainoje, buvo ukrainiečių choro dainininkė. 1922 m. grįžo į Lietuvą. Mokytojavo Užpaliuose (Utenos rajone).

19231928 m. O. Zabielaitė-Karvelienė studijavo Romos (Italija) Šv. Cecilijos karališkojoje muzikos akademijoje profesorės Edvigės Gibaudo klasėje bei lankė privačias operinio dainavimo pamokas.

KarjeraKeisti

1928–1930 m. Romos Adriano Karališkosios operos solistė. Dainavo Kremonos ir Čivitavekijos operos teatruose. Po sėkmingo debiuto Aklosios vaidmenyje A. Ponkjelio operoje „Džokonda“, sukūrė nemažai pagrindinių vaidmenų tokiose operose, kaip Dž. Verdžio „Trubadūras“, „Kaukių balius“, „Aida“ (Amneris), „Rigoletas“, U. Džordano „Andrė Šenjė“, P. Maskanjo „Draugas Fricas“, K. Sen Sanso „Samsonas ir Dalida“ ir kt.

1931–1936 m. gyveno Anykščiuose. 1934 m. bandymas įsidarbinti Kauno operos teatre nepavyko. Vasaromis, kur bebūtų, grįždavo namo į Anykščius, kur giedodavo bažnyčiose.

1935 m. dainavo Romos Adriano, Neapolio San Carlo ir kitų operos teatrų spektakliuose. 19361938 m. Atėnų (Graikija) Karališkojo operos teatro Olimpia solistė. 1938 m. su šiuo teatru gastroliavo Vienoje ir Budapešte.

1939 m. prasidėjus II pasauliniam karui, Ona Zabielaitė‑Karvelienė grįžo į Lietuvą. Nuo 1939 m. rengė koncertus Vilniaus radiofone. Solo koncertuose dainavo P. Čaikovskio, S. Rachmaninovo, XX a. italų kompozitorių kamerinius kūrinius (daugelį kūrinių originalo kalba).

Pedagoginė veiklaKeisti

1940–1945 m. dėstė Vilniaus muzikos mokykloje (direktorius – kompozitorius ir muzikologas Jonas Bendorius; nuo 1945 m. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija).

1940–1948 m. dirbo konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) vokalo dėstytoja. 1946 m. Onai Zabielaitei‑Karvelienei suteiktas docentės vardas.

1945 m. buvo atleista iš konservatorijos ir vėl grįžo dėstyti į muzikos mokyklą, kur dirbo iki 1949 m. Privačiai mokė jaunuosius dainininkus.

Žymesni mokiniaiKeisti

A. Karosas (mokėsi privačiai), V. Mikštaitė, J. Petraškevičiūtė, I. M. Žukaitė, A. Domeika (mokėsi privačiai).

ŠaltiniaiKeisti

  1. Rimantas Vanagas. "Malūnininkas ir mėnuo". Vilnius: Petro ofsetas, 2005.
  2. Arvydas Karaška. „Ona Zabielaite-Karvelienė“. Visuotinė lietuvių enciklopedija[1]
  3. „Ona Zabielaite-Karvelienė“. Anykštėnų biografijų žinynas. Pasaulio Anykštėnų bendrija.www.anykstenai.lt. 2018 10 01 [2]