Aloyzas Domeika

Aloyzas Domeika
Aloyzas Domeika Kauno muzikinio. teatro tenoras. 1986.jpg
Gimė 1927 m. sausio 23 d.
Kaunas, Lietuva
Mirė 2008 m. balandžio 6 d. (81 metai)
Kaunas, Lietuva
Palaidotas (-a) Petrašiūnų kapinėse
Sutuoktinis (-ė) Filomena Viržonytė
Vaikai Marius Domeika
Veikla dainininkas
Organizacijos Kauno valstybinis muzikinis teatras
Pareigos solistas (lyrinis tenoras)
Žymūs apdovanojimai

Lietuvos nusipelnęs artistas

Aloyzas Domeika (1927 m. sausio 23 d. Kaune – 2008 m. balandžio 6 d. ten pat, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, lyrinis tenoras.

BiografijaKeisti

Gimė antras šešių vaikų šeimoje, kurioje muzika visados buvo labai svarbi. Pirmuoju jo vokalo pedagogu Vilniuje buvo žinomas praeityje dainininkas Juozas Babravičius. 1954 m. baigė Vilniaus Tallat Kelpšos muzikos mokyklą, dainuoti mokėsi privačiai pas Oną Karvelienę.

Studijų metais 1947–1956 m. Aloyzas Domeika dirbo Valstybiniame dainų ir šokių ansamblyje Lietuva. Jaunuolį išgirdo režisierė Regina Senkutė ir 1956 m. pakvietė į Kauno valstybinį muzikinį teatrą. Čia jį priėmė dirigentas Juozas Indra ir režisierius Rostislavas Andrejevas. Teatre Aloyzas Domeika išdirbo iki 1989 m.

VaidmenysKeisti

Pirmasis Aloyzo Domeikos susitikimas su žiūrovais J. Kovnerio muzikinėje komedijoje „Akulina“ 1956 m. lėmė, kad jaunam dainininkui buvo patikėtos tenorų partijos visose tuo metu statomose operose: Nadiras G. Bizet operoje „Perlų žvejai“, Alfredas ir Hercogas G. Verdi operose „Traviata“ ir „Rigoletas“, Gabrielis G. Verdi operoje „Simonas Bokanegra“, Almaviva G. Rossini „Sevilijos kirpėjuje“, Rudolfas ir Pinkertonas G. Puccini operose „Bohema“ ir „Madam Baterflai“, Faustas to paties pavadinimo Ch. Gounod operoje. Pasiekęs kūrybinę brandą, jis žavėjo teatro lankytojus sudėtinga Princo partija A. Dvoržako operoje „Undinė“, Popovičiiaus vaidmeniu M. Musorgskio „Soročincų mugėje“.

Solistas sukūrė ir komiškų, charakterinių personažų, tai Populeskus „Maricoje“, Don Pedras „Meile nežaidžiama“, baronas Cėta ir Rosiljonas „Linksmojoje našlėje“, Leopoldas „Silvoje“, Džimas vodevilyje „Kaip susigrąžinti vyrą“. Ypač žiūrovai mėgo jo Vano Pantiašvilį G. Kančeli muzikinėje komedijoje „Piršlės išdaigos“ ir Grafą Cedlau J. Strauso operetėje „Vienos kraujas“.

Kita kūrybinė veiklaKeisti

Dainininko kūryba vien teatru neapsiribojo, jis vadovavo chorui, ansambliams, dramos būreliams, 1960–1961 m. dirbo ir Lietuvos filharmonijos solistu, koncertavo Armėnijoje, Gruzijoje, Kazachijoje, Uzbekijoje, Turkmėnijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Latvijoje.[1]

1957 m. solistas įdainavo Neapolietiškų kompozitorių dainų rinkinį, kurios dažnai skambėjo pageidavimų koncertuose per Lietuvos radijų (harmonizuota kompozitoriaus Benjamino Gorbulskio).[2] Aloyzo Domeikos ir kito teatro solisto Vytauto Blažio duetas buvo garsus visoje Lietuvoje.[3]

Lietuvos operos ir baleto teatre kviestinio solisto teisėmis dainavo Alfredo ir Almavivos partijas Džiuzepės Verdžio operose „Traviata“ ir Džoakino Rosinio „Sevilijos kirpėjuje“.

Aloyzo Domeikos kūrybinėje biografijoje daugiau nei 2,000 spektaklių, virš 3,000 koncertų.[4]

ApdovanojimaiKeisti

1968 m. Aloyzui Domeikai suteiktas Lietuvos nusipelnusio artisto garbės vardas; jis ne kartą apdovanotas medaliais, garbės raštais.[4]

NuorodosKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Vytautas ČepliauskasAloyzas Domeika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 62 psl.
  2. Talento ir asmenybės mozaika. Kauno.diena.lt. 2007/02/07</
  3. Aloyzas Domeika (1927–2008) in memoriam.7 meno dienos
  4. 4,0 4,1 Vytautas Blažys. „LTSR Nusipelnęs artistas Aloyzas Domeika“. LTSR Kultūros Ministerija, Kauno Valstybinis muzikinis teatras, 10 p.