Jano Frydricho Niškovskio koplyčia-mauzoliejus
54°41′00″š. pl. 25°16′06″r. ilg. / 54.683233°š. pl. 25.268403°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Tikėjimo srovė | liuteronai |
| Savivaldybė | Vilniaus miestas |
| Gyvenvietė | Vilnius |
| Adresas | K. Kalinausko g. 21 / V. Mykolaičio-Putino g. |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta | 1816 ar 1819 m. |
| Stilius | klasicizmas |
.jpg)
Jano Frydricho Niškovskio koplyčia-mauzoliejus – Vilniaus evangelikų senųjų kapinių laidojimo koplyčia, stovinti Tauro kalne, netoli Kalinausko gatvės, į vakarus nuo Santuokų rūmų, senų medžių parko pakraštyje. Joje palaidotas chirurgas, Vilniaus universiteto profesorius Janas Frydrichas Niškovskis (1774–1816).
Koplyčia-mauzoliejus yra regioninės reikšmės architektūros ir memorialinis paminklas, 1992 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.[1]
Koplyčia pastatyta 1816 ar 1819 m. pagal architekto Karolio Šildhauzo projektą dabartinio parko vietoje buvusiose kapinėse.[2] Jos buvo įsteigtos 1800 m., iš pradžių skirtos evangelikams liuteronams, nuo 1830 m. iki XX a. šeštojo dešimtmečio – dar ir evangelikams reformatams (kalvinistams). Kapinės veikė iki XX a. šeštojo dešimtmečio, kol nebuvo uždarytos 1958 m. Pradėtos naikinti statant Profsąjungų kultūros rūmus. Kapinėse stovėjusi didžioji koplyčia apie 1973 m. buvo nugriauta. 1974 m. kapinės galutinai sulygintos su žeme, didžiosios koplyčios vietoje pastatyti Santuokų registracijos rūmai.[3] Kapinėse buvo palaidota žymių Vilniaus mokslo ir meno veikėjų. Dalis palaikų perkelta į Rasų kapines. Dabartinėje kapinių teritorijoje likę mūrinės tvoros fragmentų ir profesoriaus Niškovskio mauzoliejinė koplyčia. 1975 m. ji restauruota pagal architektės Reginos Gibavičienės projektą. Pašalinus kryžių ir memorialines lentas, pastatas buvo pritaikytas suvenyrų kioskui.[4]
Niškovskių koplyčia yra vėlyvojo klasicizmo pastatas.[1] Nedidelė, grakščių formų mauzoliejinė koplyčia yra stačiakampio plano, vieno aukšto, su rūsiu. Kvadratinis rūsys perdengtas gelžbetonio plokšte, turi įrengtas nišas – po tris kiekvienoje sienoje karstams sudėti. Pamatai – akmenų mūro, sienos – plytų mūro, tinkuotos. Koplyčios antžeminė patalpa perdengta cilindriniu skliautu, dekoruotu tapytomis rozetėmis. Dvišlaitis stogas dengtas skarda. Pagrindinis pietinis fasadas turi keturių plonėjančių į viršų dorėninių kolonų portiką. Vidurinėje dalyje įstatytos durys su ažūrinėmis metalinėmis grotelėmis. Kituose fasaduose yra po pusapskritį langą su raktu.
Literatūra redaguoti
- Klemensas Čerbulėnas, Klemensas, Rita Strazdūnaitė. Niškovskio mauzoliejinė koplyčia. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988.-T. 1. Vilnius, p. 264.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 „Jano Frydricho Niškovskio koplyčia-mauzoliejus“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Vilniaus evangelikų senųjų kapinių kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ XX a. okupacijų žalos mastai Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčiai reformacija.lt
- ↑ Istorinės Vilniaus evangelikų liuteronų kapinės ant Tauro kalno ref.lt
Nuorodos redaguoti
- Niškovskių šeimos laidojimo rūsys vilniusgo.lt
- Vilniaus liuteronai vėl turės savo kapines velb.lt
- Jano Frydricho Niškovskio koplyčia-mauzoliejus (Vilnius) wikimapia.org
- Vilniaus miestas (sakralas 1) Archyvuota kopija 2024-01-08 iš Wayback Machine projekto.