Mazovijos Vysokio apskritis

Mazovijos Vysokio apskritis (lenk. Powiat wysokomazowiecki) – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje. Apskrities centras Mazovijos Vysokio miestas. Apskritis ribojasi su Balstogės, Bielsko, Mazovijos Ostruvo, Semiatičės, Palenkės Sokoluvo ir Zambruvo apskritimis. Apskrityje yra 10 valsčių.

Mazovijos Vysokio apskritis
lenk. Powiat wysokomazowiecki
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Administracinis centras Mazovijos Vysokis
Vadovas Bogdan Zieliński
Gyventojų () 60 063
Plotas 1 288,49 km²
Tankumas () 47 žm./km²
Teritorijos kodas BWM
Tinklalapis http://wysokomazowiecki.pl/
Vikiteka Mazovijos Vysokio apskritisVikiteka

Apskrities valsčiai

redaguoti

Apskrityje yra 10 valsčių:

Valsčius Rūšis Plotas
(km²)
Gyventojai
(2006)
Centras
Mazovijos Vysokis miesto 15,2 9 257
Cechanoveco valsčius miesto-kaimo 201,5 9 454 Cechanovecas
Čiževo valsčius miesto-kaimo 123,4 6 653 Čiževas
Klukovo valsčius kaimo 123,8 4 681 Klukovas
Kobilino Božimų valsčius kaimo 119,6 3 622 Kobilin Božimai
Kulešės Košcelnės valsčius kaimo 115,5 3 361 Kuleše Košcelnė
Novės Piekutų valsčius kaimo 109,4 3 991 Nove Piekutai
Sokolų valsčius kaimo 155,6 5 952 Sokolai
Šepetovo valsčius miesto-kaimo 151,9 7 485 Šepetovas
Mazovijos Vysokio valsčius kaimo 166,1 5 263 Mazovijos Vysokis *
* nepriklauso valsčiui

Istorija

redaguoti

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[3][4] Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Vakarinė apskrities dalis 18071815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui, 18161837 m. Rusijos imperijos, Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 18371866 m. Augustavo gubernijai, 18671914 m. Lomžos gubernijai. Rytinė apskrities dalis 18071842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 18421914 m. Gardino gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai. 19191939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 19391941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės sričiai. 19411944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 19451975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 19751999 m. priklausė Lomžos vaivadijai. XXI a. pradžioje pradėtas naudoti Mazovijos Vysokio apskrities herbas.

Gyventojai

redaguoti

1867 m. buvo 54 230 žmonės, 1890 m. – 69 911. Pagal 1921 m. lenkų atlikto surašymo duomenis apskrityje gyveno 70 975 žmonės, iš kurių 63 263 (89,1%) lenkai, 7 157 (10,1%) žydai, 334 (0,5%) gudai, 145 rusai, 51 rusėnai, 9 vokiečiai, 3 lietuviai, 1 čekas, 1 estas, 1 prancūzas, 1 latvis ir 1 italas. 62 002 (87,4%) katalikai, 8 114 (11,4%) judaistai, 740 (1,0%) stačiatikiai, 81 (0,1%) protestantai ir 20 graikų katalikai. Pagal 2005 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Bendrai 60 063 100% 29 923 49,8% 30 140 50,2%
Miestai 14 251 100% 7 397 51,9% 6 854 48,1%
Kaimai 45 812 100% 22 526 49,2% 23 286 50,8%

Nuorodos

redaguoti

Literatūra

redaguoti
  • W. Jemielity, Szkolnictwo w Guberni Łomżyńskiej, Wydawnictwo ATK, Warszawa, 1994, s. 26-28.
  • J. Kryński, Wysokie Mazowieckie. Monograficzny zarys dziejów, Wysokie Mazowieckie, 1992, s. 108–114, 166, 175, 202, 220–223.
  • W. Wincenciak, Oświata i szkolnictwo północno-wschodniego Mazowsza w latach wojny i okupacji (1939–1945), ŁTN im. Wagów, Łomża 1993 r. s. 13-15.
  • W. Jemielity, Szkolnictwo w Guberni Łomżyńskiej, Wydawnictwo ATK, Warszawa, 1994, s. 14,15.
  • W. Jemielity, Szkoły średnie i zawodowe w województwie białostockim w latach 1919–1939, Łomża 1991, s. 44-45.

Šaltiniai

redaguoti