Kobilino Božimų valsčius
Kobilino Božimų valsčius lenk. Gmina Kobylin-Borzymy | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Lenkija | ||||||
Vaivadija | Palenkės vaivadija | ||||||
Apskritis | Mazovijos Vysokio apskritis | ||||||
Administracinis centras | Kobilin Božimai | ||||||
Gyventojų | 3 675 | ||||||
Plotas | 119,6 km² | ||||||
Tankumas | 31 žm./km² | ||||||
Teritorijos kodas | 2013052 | ||||||
Pašto kodas | PL 18-204 | ||||||
Tel. kodas | 86 | ||||||
Tinklalapis | http://www.biuletyn.net |
Kobilino Božimų valsčius (lenk. Gmina Kobylin-Borzymy) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Mazovijos Vysokio apskrityje. Centras – Kobilin Božimai. Ribojasi su Choroščo, Kulešės Košcelnės, Rutkų, Sokolų, Tikocino ir Zavadų valsčiais.
Istorija
redaguotiNuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[3][4] Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, nuo 1837 m. iki 1866 m. Augustavo gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Lomžos gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1919–1939 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Piščatų valsčiui. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR, Balstogės sričiai. 1941–1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1975–1999 m. priklausė Lomžos vaivadijai.
Paviršiaus struktūra
redaguotiPagal 2002[5] metų duomenis valsčiaus plotas yra 119,6 km², iš kurių:
- ariama žemė: 74 %
- miškai: 19 %
- vandens telkiniai: 7 %
Valsčius sudaro 9,33 % Mazovijos Vysokio apskrities.
Demografija
redaguotiValsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[6]
Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
---|---|---|---|---|---|---|
Gyventojai | 3675 | 100 % | 1792 | 48,8 % | 1883 | 51,2 % |
Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
30,7 | 15 | 15,7 |
Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1300,3 zlotai.[7]
Administracinis suskirstymas
redaguotiFranki Dombrova, Franki Piaskai, Garbovo Kolonija, Kiežkai, Kloski Mlinovienta, Kloski Švigoniai, Kobilin Božimai, Kobilin Cešimai, Kobilin Kruševas, Kobilin Kuleškai, Kobilin Latkai, Kobilin Pieniožkai, Kobilin Pogožalkai, Kropivnica Gaikai, Kropivnica Raciborai, Kurovas, Kurovo Kolonija, Kužinai, Makovas, Milevo Zabielne, Mojkai, Nove Garbovas, Piščati Končanai, Piščati Piotrovienta, Pščulčinas, Sikori Bartičkai, Sikori Bartkovienta, Sikori Janovienta, Sikori Pavlovienta, Sikori Piotrovienta, Sikori Tomkovienta, Sikori Vojcechovienta, Stare Garbovas, Stare Vnorai, Stipulki Borkai, Stipulki Šimanai, Stipulki Švienchai, Vnori Kužele, Vnori Vandai ir Zalese Labendzkiai.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65 Archyvuota kopija 2012-04-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG
- ↑ http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 Archyvuota kopija 2023-03-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 Archyvuota kopija 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/ Archyvuota kopija 2012-02-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.regioset.pl/