Cechanoveco valsčius
| Cechanoveco valsčius lenk. Gmina Ciechanowiec | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
| ||||||
| Apskritis | Mazovijos Vysokio apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Cechanovecas | ||||||
| Gyventojų | 9 557 | ||||||
| Plotas | 201,46 km² | ||||||
| Tankumas | 47 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | 3202713023 | ||||||
| Pašto kodas | PL 18-230 | ||||||
| Tel. kodas | 86 | ||||||
| Tinklalapis | http://www.ciechanowiec.pl/ | ||||||
- Apie 1940-1945 m. Baltarusijos TSR egzistavusį rajoną žr. Cechanoveco rajonas.
Cechanoveco valsčius (lenk. Gmina Ciechanowiec) – kaimo-miesto valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Mazovijos Vysokio apskrityje. Centras – Cechanovecas. Ribojasi su Boguti Pianko, Grodzisko, Jablona Lackos, Klukovo, Nuro, Pelejevo, Rudkos ir Sterdino valsčiais.
IstorijaKeisti
Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis - jotvingiai. XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Vakarinė valsčiaus dalis 1807-1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui, 1816-1837 m. Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 1837-1866 m. Augustavo gubernijai, 1867-1914 m. Lomžos gubernijai. Rytinė valsčiaus dalis 1807-1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842-1914 m. Gardino gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1919-1934 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Skužeco valsčiui. 1939-1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Cechanoveco rajonui. 1941-1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1952-1954 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Kosiorkų, Pobikrų ir Vina Chrolų valsčiams. 1945-1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1975–1999 m. priklausė Lomžos vaivadijai.
Paviršiaus struktūraKeisti
Pagal 2002[1] metų duomenis valsčiaus plotas yra 201,46 km², iš kurių:
- ariama žemė: 50%
- miškai: 25%
- vandens telkiniai: 25%
Valsčius sudaro 15,72% Mazovijos Vysokio apskrities.
DemografijaKeisti
Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[2]
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 9557 | 100% | 4783 | 50% | 4774 | 50% |
| Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
47,4 | 23,7 | 23,7 | |||
Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1221,33 zlotai.[3]
Administracinis suskirstymasKeisti
Antoninas, Bujenka, Cechanovčikas, Cechanovecas, Čaje Bagnas, Čaje Vulka, Dombčinas, Gajas, Kobusai, Koce Basiai, Koce Piskulai, Koce Schabai, Kosiorkai, Kostušin Kolonija, Kozaže, Kulakai, Lempice, Malecas, Novodvorai, Pobikrai, Pžibišinas, Radziševo Krule, Radziševo Senčuchas, Radziševo Sobiechovas, Radziševo Stare, Skužecas, Tvorkovice, Tžaskai, Vina Chrolai, Vina Pošvientna, Vina Stara, Vina Vilkai, Vina Vipichai, Vojtkovice Dadai, Vojtkovice Glina, Vojtkovice Stare ir Zadobže.