Zambruvas

Zámbruvas (lenk. Zambrów, bltr. Замбраў, rus. Замбрув) – miestas ir miesto tipo valsčius Lenkijos šiaurės rytuose, Zambruvo apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Įsikūręs istoriniame Mazovijos krašte. Zambruvo valsčiaus, Zambruvo apskrities ir Zambruvo dekanato centras. Per miestą teka Jablonkos upė. Miesto pietinėje dalyje įkurta 32,9 ha ploto laisvoji ekonominė zona. Per miestą eina Via Baltica kelias.

Zambruvas lenk. Zambrów
Miesto pagrindinė aikštė
Zambruvas 52°59′00″ š. pl. 22°15′00″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Zambruvo apskritis
Gyventojų (2010)	22 314
Plotas	19,02 km²
Tankumas (2010)	1 173 žm./km²
Altitudė	115−133 m
Pašto kodas	PL 18-300
Tinklalapis	www.zambrow.nazwa.pl/
Vikiteka	Zambruvas

Zambruvo Švč. Trejybės bažnyčia

Etimologija

Miesto pavadinimas kilęs nuo senoviško lenkų kalbos žodžio Ząbr, kas reiškia vieta, kurioje renkasi stumbrai. Todėl ir Zambruvo miesto herbe ir Zambruvo miesto vėliavoje pavaizduotas stumbras.

Geografija

Miestas įsikūręs Mazovijos Vysokio aukštumoje, 115-133 m aukštyje virš jūros lygio. Apie 3,5 km nuo miesto yra 1996 m. įkurtas, 60,80 ha ploto Grabuvkos miško draustinis. Draustinyje daugiausiai auga skroblai ir paprastasieji ąžuolai. Taip pat netoli miesto yra Dembove Gurų miško draustinis, priklausantis Červoni Buro miškui. 2002 m. miesto plotas buvo 19,02 km², iš kurių 76 % neužstatyti plotai, 2 % miškai ir 22 % pastatai ir vandens telkiniai. Miestas sudaro 2,59 % visos Zambruvo apskrities ploto. Mieste yra 11 seniūnijų. Rytuose miestas ribojasi su Vola Zambrovskos kaimu ir vakaruose su Nagurki Jablono kaimu. Mieste dažniausiai vyrauja žemyninis klimatas su šiltomis vasaromis.

Istorija

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose gyvenvietė paminėta XIII a. amžiuje, 1283 m. gegužės 4 d., kai buvo įkurta Zambruvo Švč. Trejybės parapija. Iki 1430 m. gyvenvietė priklausė Mazovijos kunigaikščiams ir turėjo Kulmo miesto teises, kurias 1538 m. įtvirtino karalius Žygimantas Senasis. Mazovijai tapus Lenkijos karalystės dalimi miestas tapo karaliaus nuosavybe. Pertvarkius Mazovijos krašto šiaurės rytų administracinį paskirstymą, miestas tapo centru vienos iš 4 apskričių, kurios anksčiau priklausė istorinėms Lomžos žemėms. Apskrities centru buvo nuo 1443 m. iki 1795 metų. XV a. pabaigoje ir XVI a. pradžioje miestas sparčiai vystėsi ir tapo krašto prekybos ir kultūros centru. Per XVII a. vykusį švedų tvaną miestas buvo labai sugriautas. Nuo 1795 m. iki 1807 m. miestas buvo Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos valdose. Nuo 1807 m. iki 1815 m. Varšuvos kunigaikštystėje. Nuo 1815 m. iki 1914 m. Rusijos imperijos, Lenkijos Kongreso karalystės, Lomžos gubernijos valdose. 1870 m. iš miesto buvo atimtos miesto teisės ir sugražintos tik 1919 metais. 1893 m. mieste atidaryta Zambruvo geležinkelio stotis. 1939 m. mieste gyveno apie 7,500 gyventojų, iš kurių apie 50 % buvo žydai. Nuo XIX a. aplink miestą buvo įsikūrę įvairūs kariniai poligonai. Tarpukariu mieste veikė dvi karo mokyklos. Prasidėjus II pasauliniam karui, įsiveržimo į Lenkiją metu, 1939 m. rugsėjo 10-13 dienomis vyko mūšis dėl miesto tarp Vermachto ir Lenkijos kariuomenės. 1939 m. rugsėjo 13 d. miestas buvo galutinai užimtas. Kitą dieną vokiečiai mieste sušaudė apie 200 lenkų karininkų. Vykdydami Molotovo-Ribentropo pakto susitarimą vokiečiai rugsėjo pabaigoje perdavė miestą Tarybų Sąjungai. 1939-1941 m. miestas buvo Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Zambruvo rajono centras. Atėjus sovietams prasidėjo masinės miesto gyventojų deportacijos į Sibirą. 1941-1944 m. miestas priklausė Trečiajam Reichui. Vokiečių okupacijos metais mieste veikė žydų getas ir politinių kalinių kalėjimas. Žydų getas buvo panaikintas 1943 m. sausį ir visi miesto žydai buvo išsiųsti į Aušvicą. 1944 m. rugpjūtį miestą užėmė Raudonosios armijos II Baltarusijos fronto kareiviai. 1946 m. mieste gyveno 4,130 gyventojų. Per karą apie 43 % miesto buvo sugriauta. 1953 m. įkurta miesto futbolo ekipa Olimpia Zambrów. 1954 m. mieste pastatyta tekstilės gamykla, kurioje dirbo apie 3,000 žmonių. 1954-1975 m. miestas buvo apskrities centras. 1991 m. miestas atskirtas nuo Zambruvo valsčiaus. 1986 m. lapkričio 1 d. įkurta Zambruvo Šv. Dvasios parapija. 1992 m. lapkričio 29 d. įkurta Zambruvo Šv. Juozapo parapija. 1999 m. sausio 1 d. miestas ir vėl tapo Zambruvo apskrities centru.

Gyventojai

Miesto gyventojų kaita nuo 1564 metų:

Miesto parkas

2008 m. gruodžio 31 d. miesto gyventojų sudėtis atrodė taip:

Aprašas	Bendrai		Moterys		Vyrai
Gyventojai	22 514	100	11 695	52,0	10 819	48,0
Plotas	19,02 km²
Gyventojų tankumas (gyv./km²)	1 183,7		614,8		568,8

Tautinė sudėtis

2002 m. gyveno 23 009 žmonės: Lenkai – 99,7 % (22 944); Kiti – 0,3 % (65).

1921 m. gyveno 6 160 žmonės: Lenkai – 58,3 % (3 592); Žydai – 41,6 % (2 563); Rusai – 0,08 % (5).

Architektūra

Centrinė aikštė

• Zambruvo Švč. Trejybės parapijos bažnyčia pastatyta 1879 m.;
• Zambruvo katalikų kapinės įkurtos 1795 m.;
• Zambruvo miesto žydų kapinės įkurtos XIX a.;
• Zambruvo Raudonosios Armijos kareivių kapinės;
• Mieste esantis karinis kompleksas, įkurtas 1885-1900 m.;
• Buvęs centrinio pašto pastatas al. Wojska Polskiego 16 alėjoje.

Miestai partneriai

• Visaginas, Lietuva.

Nuorodos

• Miesto tinklalapis (lenk.) Archyvuota kopija 2012-01-30 iš Wayback Machine projekto.