Jedvãbnas [1] (lenk. Jedwabne, blrs. Ядвабна, rus. Едвабне) – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Lomžos apskrityje, Jedvabno valsčiuje. Mieste yra I pasaulinio karo vokiečių kareivių kapinės. Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. DW668.

Jedvabnas
lenk. Jedwabne
      
Jedbavno bažnyčia
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Lomžos apskritis
Valsčius Jedvabno valsčius
Gyventojų (2008) 2 204
Plotas 11,47 km²
Tankumas (2008) 192 žm./km²
Pašto kodas 18-420
Tinklalapis www.jedwabne.pl/

Istorija redaguoti

Nuo V a. pr. m. e. iki XIII a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. 1415 m. įkurta Jedvabno Šv. Apaštalo Jokūbo parapija. 1417 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Pirmą kartą gyvenvietė paminėta 1455 m. Nuo 1569 m. iki 1795 m. kaimas priklausė Abiejų Tautų respublikai. 1736 m. liepos 17 d. karalius Augustas III suteikė gyvenvietei miesto teises ir galimybę rengti sekmadieninius turgus bei penkias muges per metus. Taip pat miestui suteiktas Jedvabno miesto herbas. 1737-1738 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia su dviem bokštais. 1770 m. pastatyta Jedvabno Senoji sinagoga. XVIII a. pabaigoje pastatyta tekstilės gamykla. 1851 m. gamykloje buvo 17 staklių, 36 darbuotojai ir tai buvo 11 pagal dydį tekstilės gamykla Lenkijos Kongreso karalystėje. 1862 m. įrengtos 11 mechaninių ir 13 rankinių staklių. XIX a. įkurtos Jedvabno žydų kapinės. 1900 m. mieste gyveno 1,941 žydas. I pasaulinio karo metu mieste vyko dideli mūšiai. 1939 m. rugsėjo 2 d. miestą užėmė Trečiojo Reicho kariuomenė, bet mėnesio pabaigoje miestas buvo perduotas Tarybų Sąjungai. 1939-1941 m. ir 1944 m. miestas buvo Jedvabno rajono centras. 1941 m. birželio 22 d. miestą užėmė Trečiojo Reicho kariuomenė. 1941 m. liepos 10 d. vietos lenkai surengė žiaurias žydų skerdynes, kai buvo nužudyta 300–400 žydų. Šios žudynės įvardijamos kaip Jedvabno pogromas. Ilgą laiką manyta, kad tai nacių darbas, tačiau paaiškėjo, kad nacių valdžia tik davė leidimą žudynėms, o jas inicijavo ir atliko tik lenkai.

Galerija redaguoti

Nuorodos redaguoti

  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)