Lietuvos ir Slovėnijos santykiai
Lietuvos ir Slovėnijos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Slovėnijos.
 |
Lietuvos–Slovėnijos santykiai |  |
| Pagrindinės datos: | ||
| • De jure pripažinimas iš Slovėnijos pusės: 1991 m. gegužės 16 d. | ||
| • De jure pripažinimas iš Lietuvos pusės: 1991 m. liepos 30 d. | ||
| • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1991 m. lapkričio 22 d. | ||
| Prekybos apimtys (2020):[1] | ||
| • Lietuva → Slovėnija: 42,47 mln. eur. | ||
| • Slovėnija → Lietuva: 119,83 mln. eur. | ||
| Turistų srautai: | ||
| • Slovėnija → Lietuva (2020): 2069[1] | ||
Diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 m. lapkričio 22 d. Slovėnija buvo viena pirmųjų valstybių, pripažinusių Lietuvos nepriklausomybę, tai padariusi 1991 m. gegužės 16 d., tuo metu pati būdama Jugoslavijos sudėtyje. Tuo tarpu Lietuva buvo antroji valstybė po Latvijos, užmezgusi diplomationius santykius su Slovėnija.
Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 18 Slovėnijos piliečių.[2] Slovėnijoje 2022 m. gyveno 43 Lietuvos piliečiai, yra įkurta lietuvių-slovėnų draugija „Baltica“.[2]
Abi šalys yra ES, NATO, eurozonos, EBPO, kitų tarptautinių organizacijų narės.
Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Vienoje (dabartinis – Donatas Kušlys). Vilniuje veikia Slovėnijos Respublikos garbės konsulatas. Maribore veikia Lietuvos garbės konsulatas. Slovėnijai atstovauja nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė, reziduojanti Varšuvoje (dabartinė – Božena Forštnarič Boroje).
Santykių istorija redaguoti
Pirmieji kontaktai iki 1991 m. redaguoti
Išlikę mažai duomenų apie ryšius tarp Lietuvos ir Slovėnijos iki 1991 m. Slovėnijos archyve saugomas XIV a. žemėlapis, kuriame pavaizduotas Vilnius, – ankstyviausias ikonografinis Vilniaus vaizdas ir seniausias kartografinis šaltinis, kuriame vaizduojama Lietuvos sostinė.[3]
Santykiai po 1991 m. redaguoti
1991 m. birželio 25 d. Slovėnija paskelbė nepriklausomybę nuo Jugoslavijos. Tais pačiais metais Lietuva tapo antrąja valstybe po Kroatijos, pripažinusia Slovėnijos nepriklausomybę.[4] Savo ruožtu Slovėnija taip pat buvo viena anksčiausiai Lietuvos nepriklausomybę pripažinusių valstybių, tai padariusi dar gerokai prieš pučą Maskvoje.
Pasirašytos šios dvišalės sutartys: sutartis dėl vizų režimo panaikinimo (1996 m.), sutartis dėl grąžinimo asmenų, kurių atvykimas ar buvimas valstybėje yra neteisėtas (1996 m.), sutartis dėl tarptautinių vežimų kelių transportu (1997 m.), sutartis dėl bendradarbiavimo kultūros, švietimo ir mokslo srityse (1997 m.), sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (2000 m.)[5]
2016 m. Slovėnijoje su oficialiu vizitu lankėsi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kur susitiko su Slovėnijos prezidentu Borutu Pahoru. Lietuva viena pirmųjų sureagavo į Slovėnijos pagalbos prašymą kilus migrantų krizei ir atsiuntė policijos pareigūnų grupę, kuri Slovėnijos ir Kroatijos pasienyje padėjo palaikyti viešąją tvarką.[4]
2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje Lietuvoje kilus migrantų krizei prie sienos su Baltarusija, Slovėnija Lietuvai atsiuntė 10 km koncertinos.[6]
Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas redaguoti
Į slovėnų kalbą yra išversta Kristinos Sabaliauskaitės istorinis romanas „Petro Imperatorė“, Beno Bėranto knyga vaikams „Baubaimė“. Į lietuvių kalbą išversta Ivano Cankaro, Cirilo Kosmačiaus, Tomažo Šalamuno, Drago Jančaro, Alešo Debeljako. Slavojaus Žižeko ir kitų autorių kūrinių.[7]
2019 m. Vilniaus paveikslų galerijoje buvo eksponuotas iš Slovėnijos Respublikos archyvo atvežtas XIV a. „Mappa mundi“ pergamento fragmentas, kuriame pavaizduotas Vilnius.[3]
Lietuvos ir Slovėnijos vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra tarpusavyje sužaidusios 6 rungtynes, kurių po dvejas laimėjo abi komandos, o dar dvejos baigėsi lygiosiomis.
Ekonominiai santykiai redaguoti
2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Slovėnijos siekė 162,3 mln. eurų, o Slovėnija buvo 32-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[1]
Prekybos balanse vyrauja importas iš Slovėnijos į Lietuvą.
- Eksportas sudaro 42,47 mln. eurų; Slovėnija yra 49-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
- Importas sudaro 119,83 mln. eurų; Slovėnija yra 28-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojami produktai: farmacijos produktai (55%), rauginimo arba dažymo ekstraktai (8%), katilai (boileriai), elektros mašinos ir įranga (4%), optikos, fotografijos, medicinos prietaisai (4%), antžeminio transporto priemonės, jų dalys (4%), plastikai ir jų dirbiniai (3%), įvairūs chemijos produktai (2%).
Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Slovėnija yra 34-a (investicijos siekia 13,05 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Slovėnijoje 2020 m. buvo 1,7 mln. eurų (35-a vieta pagal apimtį).[1]
Pilietiniai mainai redaguoti
| Metai | 2016[8] | 2020[9] | 2021[10] | 2022[2] |
|---|---|---|---|---|
| Slovėnijos piliečių skaičius Lietuvoje | 9 | 26 | 16 | 18 |
| Metai | 2014[8] | 2019[9] | 2020[10] | 2021[2] |
|---|---|---|---|---|
| Lietuvos piliečių skaičius Slovėnijoje | 59 | 59 | 42 | 43 |
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas redaguoti
Pasiuntiniai Lietuvai redaguoti
Sąrašas yra nepilnas
- 1992–1996 m. – Ivo Vajgl, pirmasis Slovėnijos ambasadorius Lietuvai (rezidavo Stokholme).
- 1997-2000 m. – Dragoliuba Benčina
- nuo 2000 m. - Andrejus Logaras
- 2005-2008 m. - Rudolfas Gabrovecas
- 2009-2013 m. - Bogdanas Benkas
- 2013-2015 m. – Tone Kajzeris
- 2015-2018 m. – Robert Krmelj (rezidavo Varšuvoje)
- 2018-2022 m. – Božena Forštnarič Boroje (reziduoja Varšuvoje)[11]
Pasiuntiniai Slovėnijai redaguoti
- 1999–2001 m. – Gintė Damušytė (rezidavo Vienoje)
- 2002–2006 m. – Jonas Rudalevičius (rezidavo Vienoje)
- 2007–2008 m. – Giedrius Puodžiūnas (rezidavo Vienoje)
- 2008–2012 m. – Rimutis Klevečka
- 2012–2014 m. – Izolda Bričkovskienė [12]
- 2014–2018 m. – Loreta Zakarevičienė (rezidavo Vienoje)
- nuo 2018 m. – Donatas Kušlys (reziduoja Vienoje)
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Slovėnija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-03-09. Nuoroda tikrinta 2022-03-09.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|4=(pagalba) - ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 3,0 3,1 Idėjos, kaip švęsti Vilniaus gimtadienį (bernardinai.lt)
- ↑ 4,0 4,1 Padėdami Slovėnijai, padedame ir sau (Lietuvos Respublikos Prezidentūra) Archyvuota kopija 2019-05-10 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Slovėnija | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Slovėnija Lietuvai atsiuntė 10 kilometrų pjaunančios vielos barjerui pasienyje (Kauno diena)
- ↑ Slovėnijos literatūra – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
- ↑ 8,0 8,1 Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 9,0 9,1 Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 10,0 10,1 Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Ministras G. Landsbergis atsisveikino su kadenciją baigiančia Slovėnijos ambasadore (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ [1][neveikianti nuoroda] (Ambasados Slovėnijoje inf.)
Nuorodos redaguoti
- Slovėnijos santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
- Slovėnija | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-09 iš Wayback Machine projekto.
- Slovėnija | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-08 iš Wayback Machine projekto.