Vikipedija

Lietuvos ir Norvegijos santykiai

Lietuvos ir Norvegijos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos Respublikos ir Norvegijos. Oficialių santykių pradžia laikoma 1919 m. rugpjūčio 20 d., Norvegijai pripažinus Lietuvą de facto, tačiau pirmieji kontaktai siekia bent LDK laikus. Norvegija Lietuvą de jure pripažino 1921 m. rugsėjo 4 d., o diplomatiniai santykiai buvo užmegzti 1926 m. Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 24 d. Diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. rugpjūčio 27 d.

Lietuvos ir Norvegijos santykiai

Lietuva (mėlyna) ir Norvegija (raudona) pasaulio žemėlapyje
 Pagrindinės datos:
 • De jure pripažinimas iš Norvegijos pusės: 1921 m. rugsėjo 4 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1926 m.
 • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. rugpjūčio 27 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Norvegija: 846,8 mln. eur.
 • Norvegija → Lietuva: 391,7 mln. eur.
 Turistų srautai:
 • Norvegija → Lietuva (2020): 8232[1]

Abi valstybės yra JTO, NATO, Europos Tarybos, EBPO, kitų tarptautinių organizacijų narės. Šalys taip pat bendradarbiauja NB8 formatu.

Lietuva savo šalies ambasadą turi įsteigusi Osle (dabartinis ambasadorius – Jonas Mažeika), tuo tarpu Norvegija turi ambasadą Vilniuje (dabartinis ambasadorius – Ole Terje Horpestad). Kaune ir Klaipėdoje įkurtas Norvegijos garbės konsulatas, tuo tarpu Lietuvos garbės konsulatai įkurti Telemarke, Bergene, Trondheime, Kristiansande ir Stavangeryje. Osle reziduoja Kosta Rikos akredituoti užsienio diplomatai Lietuvai.

2022 m. Norvegijoje gyveno 48 564 Lietuvos piliečiai[2], veikia Norvegijos lietuvių bendruomenė. Tuo tarpu Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 148 Norvegijos piliečiai.[2]

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupė (dabartinis pirmininkas Giedrius Surplys).[3]

Santykių istorija redaguoti

Pirmieji kontaktai iki 1918 m. redaguoti

ATR laikais santykiai daugiausiai būdavo palaikomi per Švediją, kurios dalimi Norvegija buvo iki 1814 m.

Santykiai 1918-1940 m. redaguoti

Tik atkūrus nepriklausomybę šiaurinės šalys, įskaitant Norvegiją, buvo priskiriamos prie prioritetinių. 1919 m. Lietuvos Valstybės Tarybos pirmininkas Antanas Smetona lankėsi Kristianijoje su Lietuvos oficialiu atstovu Kopenhagoje Jurgiu Savickiu, o vizito tikslas buvo glaudesnių prekybos ir kultūrinių ryšių tarp Lietuvos ir Norvegijos užmezgimo galimybės.

Norvegija buvo viena Viena iš pirmųjų valstybių, pripažinusių Lietuvą de facto dar 1919 m. rugpjūčio 20 d. Žymus norvegų keliautojas ir būsimas Nobelio taikos premijos laureatas Fridtjofas Nansenas rėmė Lietuvos narystę Tautų Sąjungoje.[4]

1923 m. balandį Norvegijoje lankėsi lietuvių delegacija dėl prekybinių ryšių užmezgimo, o tų pačių metų gruodžio 21 d. Kristianijoje buvo pasirašyta pirmoji Norvegijos prekybos ir laivybos sutartis su Baltijos šalimis.

Kaune Tarpukariu nuo 1924 m. veikė Norvegijos garbės konsulatas. Garbės konsulato vieta 1924-1940 m. laikotarpiu keitėsi tris kartus. Taip pat 1925-1939 m. Klaipėdoje veikė Norvegijos garbės vicekonsulatas.

Norvegiją okupavus Vokietijai Lietuva atšaukė savo diplomatinį atstovą Norvegijoje, o konsulatai buvo subordinuoti pasiuntinybei Stokholme.

Santykiai Lietuvos okupacijos metais redaguoti

Antrojo pasaulinio karo metu Norvegiją okupavus Nacių Vokietijai garbės konsulatų uždarymas pradėtas 1940 m. rugpjūčio 9 d., praėjus kelioms dienoms po Lietuvos įjungimo į SSRS. Marionetinė Vidkuno Kvislingo vyriausybė pripažino Lietuvos aneksiją. Tuo tarpu garbės konsulas Osle Hilmaras Marinius Hansenas net okupuotoje Norvegijoje palaikė ryšius su Lietuvos diplomatine tarnyba bei globojo lietuvių pabėgėlius.[5] 1944 m. į Norvegiją pasitraukė apie 500 Lietuvos pabėgėlių.

Atkūrusi nepriklausomybę nuo Nacių Vokietijos Norvegija sovietinės okupacijos de jure nepripažino.

Santykiai po 1991 m. redaguoti

1991 m. rugpjūčio 24 d. Norvegija pripažino atkūrusią nepriklausomybę Lietuvą de jure, o po trijų dienų atkurti valstybių diplomatiniai santykiai.

Po diplomatinių santykių atkūrimo tarp šalių pasirašyta šios dvišalės sutartys: sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos (1992 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl bevizinio važiavimo (1993 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl tarptautinių vežiojimų keliais (1993 m.), sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (1993 m.), Oro susisiekimo sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės (1993 m.), protokolas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės dėl sutarčių, reguliuojančių dvišalius Lietuvos ir Norvegijos santykius (1994 m.), susitarimas dėl muitinės administracijų tarpusavio pagalbos (1995 m.), Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės dėl operatyvaus informavimo apie branduolines avarijas ir pasikeitimo informacija apie branduolinius objektus (1995 m.), Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės susitarimo memorandumas dėl 2004–2009 metų Norvegijos finansinio mechanizmo, nustatyto pagal 2003m. spalio 14 d. Norvegijos Karalystės ir Europos Bendrijos susitarimą dėl 2004–2009 metų Norvegijos finansinio mechanizmo, įgyvendinimo (2005 m.), Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės susitarimo memorandumas dėl 2009–2014 metų Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo (2011 m.), susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (2011 m.), susitarimas dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (2011 m.), susitarimo memorandumas dėl 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo (2018 m.)[6]

Lietuvoje yra lankęsi Norvegijos karališkosios giminės atstovai ir ne kartą – premjerai, Norvegijoje – Lietuvos prezidentai ir premjerai. 2000 m. Norvegijoje lankėsi ir su karaliumi Haraldu V ir aukštais šalies pareigūnais susitiko Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, o 2011 ir 2013 m. – prezidentė Dalia Grybauskaitė. 1998 ir 2009 m. Lietuvoje lankėsi Norvegijos karalius Haraldas V, 2018 m. – princas Haakonas su žmona kronprincese Mette-Marit.

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas redaguoti

Vilniaus universitete yra skandinavistikos specialybė, kurioje mokoma norvegų kalbos. Taip pat yra galimybė mokytis A1-B2 lygių norvegų kalbos Vytauto Didžiojo Universitete.[7] Vyksta akademinių mainų tarp Norvegijos ir Lietuvos universitetų. Norvegijoje gyvenantys lietuvių vaikai kai kuriose savivaldybėse gali būti mokomi lietuvių kalbos norvegiškose mokyklose.[8]

Į lietuvių kalbą yra išversta norvegiškos literatūros – Knuto Hamsuno, Henriko Ibseno (populiarus Peras Giuntas), Herbjørg Wassmo ir Pero Petersono knygos.

Ekonominiai santykiai redaguoti

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Norvegijos siekė 1,24 mlrd. eurų, o Norvegija buvo šešiolikta pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė.[1]

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Norvegiją.

  • Eksportas sudaro 846,8 mln. eurų; Norvegija yra 12-a didžiausia eksporto rinka.
  • Importas sudaro 391,7 mlrd. eurų; Norvegija yra 20-a didžiausia importo rinka. Daugiausiai importuojama mineralinio kuro, ginklų ir šaudmenų, žuvų ir vėžiagyvių, laivų bei valčių, automobilių, elektros mašinų bei jų dalių.

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Norvegija yra 11-a (investicijos siekia 638,06 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje dydis Norvegijoje yra kuklesnis – 28-as pagal dydį (investicijos siekia 5,97 mln. eurų).[1]

2014 m. Osle atidaryti Lietuvos–Norvegijos verslo rūmai.

Pilietiniai mainai redaguoti

Metai 2016[9] 2020[10] 2021[11] 2022[2]
Norvegijos piliečių skaičius Lietuvoje 121 140 126 148
Metai 2015[9] 2019[10] 2021[11] 2022[2]
Lietuvos piliečių skaičius Norvegijoje 35 770 45 415 47 304 48 564

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas redaguoti

Pasiuntiniai Lietuvai redaguoti

Tarpukariu redaguoti

Nuo 1991 m. redaguoti

Sąrašas nėra baigtinis

Pasiuntiniai Norvegijai redaguoti

Tarpukariu redaguoti

Tarpukariu Lietuvą Norvegijoje atstovavo garbės konsulai.

  • Martynas Yčas – garbės konsulas nuo 1922 m. balandžio 7 d.
  • Jonas Šimkus – garbės konsulas nuo 1926 m. vasario 4 d. iki atstovybės likvidavimo 1940 m.

Nuo 1991 m. redaguoti

Lietuviškų ordinų kavalieriai redaguoti

Už nuopelnus Lietuvai iki 2021 m. įteikti 94 apdovanojimai 91 Norvegijos piliečiui.[12] Tai didžiausias skaičius tarp Šiaurės Europos šalių.

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Norvegija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2021-11-27. Nuoroda tikrinta 2021-11-22.
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  3. ↑ Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupė (lrs.lt)
  4. ↑ „Lietuvos ir Norvegijos diplomatiniai santykiai“. Lietuvos Respublikos Ambasada Norvegijos Karalystėje. Nuoroda tikrinta 2021-11-28. {{cite web}}: Cite has empty unknown parameter: |1= (pagalba)
  5. ↑ [https://www.15min.lt/media-pasakojimai/lietuvos-norvegijos-santykiu-simtmetis-nuo-a-smetonos-iki-pabegelius-gelbejusio-konsulo-1360 Lietuvos-Norvegijos santykių šimtmetis: nuo A.Smetonos iki pabėgėlius gelbėjusio konsulo | Multimedijos pasakojimas | 15min.lt
  6. ↑ Norvegija | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2021-11-27 iš Wayback Machine projekto.
  7. ↑ [ http://uki.vdu.lt/norvegu-kalba/ Norvegų kalba | VDU Užsienio kalbų institutas]
  8. ↑ [ http://www.norvegija.org/mokslas-norvegijoje/lietuviu-kalba Norvegija.org » Lietuvių kalbos mokymas]
  9. ↑ 9,0 9,1 Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  10. ↑ 10,0 10,1 Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  11. ↑ 11,0 11,1 Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  12. ↑ Apdovanotų asmenų duomenų bazė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos redaguoti

Taip pat skaitykite redaguoti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvos_ir_Norvegijos_santykiai&oldid=7192093"