Karmėlavos piliakalnis
Karmėlavos piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Kauno rajonas | ||
Seniūnija | Karmėlavos seniūnija | ||
Aukštis | 30 m | ||
Plotas | 81x61,5 | ||
Naudotas | XIV a. | ||
Žvalgytas | 1971 | ||
Tirtas | 1975-1977, 1998-2004 m. |
Karmėlavos piliakalnis ir kapinynas – piliakalnis Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Karmėlavoje. Objektas į Kultūros vertybių registrą įtrauktas 1997 m. (unikalus kodas – 5053).
Piliakalnis
redaguotiPiliakalnis, dar vadinamas Pilimi, yra miestelio šiaurinėje dalyje, Neries kairiojo kranto aukštutinės terasos krašte. Iš trijų pusių jį juosia daubos, pietryčių pusėje yra aukštuma. Šlaitai nuo daubų pusės statūs, apie 30 m aukščio, apaugę lapuočiais medžiais ir krūmais, vasarą dengiančiais vaizdą į Neries slėnį. Viršūnės aikštelė ovali, 81x61,5 m dydžio, su apardytu kultūriniu sluoksniu. Aikštelėje stovi nuosava sodyba (gyvenamasis namas, pagalbiniai pastatai, sklypas dirbamos žemės) . Aikštelę žiedu juosia 230 m ilgio platus, 9–26 m pločio ir 1–5 m aukščio, išorėje 9 m aukščio pylimas. Už jo yra 110 m ilgio, 4,5 m gylio ir 40 m pločio gynybinis griovys. Piliakalnio pietinėje papėdėje dalis griovio užpilta, o žiedinio pylimo dalis nukasta, įrengiant įvažiavimą į sodybą.
Pilis
redaguotiPiliakalnyje stovėjo 1385 m. minima Visvaldės pilis, kurią 1388 m. nuo Vokiečių ordino apgynė kunigaikščio Skirgailos vadovaujami pilėnai. Gynybai buvo panaudotos bombardos. 1391 m. rugpjūčio mėn. pilį užėmė ir sunaikino nuo Ukmergės traukiantys kryžiuočiai. Piliakalnis datuojamas XIV a.
Tyrimai
redaguotiPiliakalnį aprašė Petras Tarasenka. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1971 m. atliko Lietuvos istorijos institutas.[1] 2001 m. šalia piliakalnio ieškota papėdės gyvenvietės, rastas tik akmeninis pabūklo sviedinys bei geležinis strėlę primenantis dirbinys, kurie greičiausiai susiję su kariniais veiksmais pilies apgulties metu.
Galerija
redaguoti-
Užvažiavimas
-
Sodyba
-
Supantis pylimas
-
Aikštelės pakraštys į Neries pusę
Kapinynas
redaguotiKapinynas yra 1 km į pietus nuo piliakalnio, miestelio šiaurės vakarų dalyje. 1975–1977 m. ir 1998–2004 m. jį tyrė Vytauto Didžiojo karo muziejus (tyrimų vadovė K. Rickevičiūtė). Ištirti 222 kapai, datuojami XIV–XVI a. Mirusieji laidoti karstuose. Juose buvo puodų su degėsiais. Rasta geležinių plačiaašmenių kirvių, peilių ir odinių makščių liekanų, adatų, ietigalių, segių, apyrankių, antkaklių, auskarų, kabučių, žiedų, antsmilkinių, smeigtukų, monetų, odinių piniginių ir rankinių fragmentų, puoštų metaliniais apkalais, skiltuvų, skustuvų, galąstuvų. Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus.[2]
Lankymas
redaguotiAnt piliakalnio įsikūrusios sodybos adresas yra Piliakalnio g. 32, tačiau objektas pasiekiamas iš kitos pusės. Vykstant keliu A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis , pasukama į Pylimo gatvę, toliau – Draugystės gatve iki galo, į pravažiavimą tarp garažų ir apie 150 m vingiuotu keliuku iki piliakalnio. Nuorodų į objektą ar kitos turistinės informacijos vietoje nėra.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Piepalių piliakalnis 21 km | Lepšiškių piliakalnis 2,5 km | Milžinų kalno piliakalnis 18 km Gudžionių piliakalnis 20 km |
|||||||||
Bernatonių piliakalnis 16 km |
|
Budelių piliakalnis 43 km | |||||||||
Kauno pilis 14 km | Visginų piliakalnis 24 km Varkališkių piliakalnis 25 km |
Bijautonių piliakalnis 25 km |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Karmėlavos piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 465 psl.
- ↑ Kristina Rickevičiūtė. Karmėlavos senkapis. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais / Kultūros paveldo departamentas. Vilnius: Diemedžio leidykla, 2005
Literatūra
redaguoti- Petras Tarasenka. „Lietuvos piliakalniai“. Vilnius, 1956. p.88.
- Petras Kežinaitis. „Kauno apylinkės“. Vilnius, 1958. p.122-123.
- Vytautas Daugudis. „Karmėlavos piliakalnis“. Mokslas ir gyvenimas, 1969
- „Lietuvos piliakalniai: atlasas“. Vilnius, 2005. t. 1, p. 324-325