Melsvabakterės

Melsvabakterės (Cyanobacteria) – bakterijų (Bacteria) karalystės bakterijų tipas.

Vienaląsčiai, siūliški arba gleivėmis sulipę ląstelių kolonijų telkiniai. Siūliškos melsvabakterės – tai vienodo ar įvairaus dydžio ir formos ląstelių, padengtų bendra gleivėta makštimi, eilės.

Manoma, kad būtent šios bakterijos gebėjimas atlikti deguonies fotosintezę ankstyvą redukuojančią Žemės atmosferą pavertė oksiduojančia, o tai dramatiškai pakeitė gyvybės formų susidarymą ir privedė prie beveik visiško anaerobinių organizmų išnykimo (žr. deguonies katastrofa). Pagal endosimbiotinę teoriją, augaluose ir eukariotiniuose dumbliuose chloroplastai evoliucionavo iš melsvabakterių per endosimbiozę.

Melsvabakterės šiuo metu Žemėje pagamina apie 30% viso deguonies.

Apibūdinimas

Kaip ir kitos bakterijos, melsvabakterės neturi diferencijuoto branduolio, mitochondrijų ir chloroplastų. Ląstelių citoplazmoje gali būti keturių rūšių pigmentų (žalio, mėlyno, raudono ir geltono), nuo kurių kiekio ir santykio priklauso melsvabakterių ir gamtinio vandens spalva bei atspalvis.

Daugelio rūšių ląstelės nepalankiomis sąlygomis sudaro stambias su storu apvalkalėliu sporas. Melsvabakterės nereiklūs maisto medžiagoms ir atsparūs nepalankiems aplinkos veiksniams, todėl labai išplitę visuose vandens telkiniuose.

Klasifikacija

Tradiciškai skirstoma pagal morfologinius požymius į penkias eiles, tačiau klasifikacija gali keistis, nes nėra pilnai patvirtinta tarptautiniu mastu.

• Klasė. Cyanophyceae
  • Eilė. Chrookokiečiai (Chroococcales)
  • Eilė. Gleivėtiečiai (Nostocales)
  • Eilė. Vyburūniečiai (Oscillatoriales)
  • Eilė. Pleurocapsales
  • Eilė. Stigonematales
• Klasė. Prochlorophyceae
  • Eilė. Prochloroales