Lepus timidus
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Baltasis kiškis (Lepus timidus)
Baltasis kiškis (Lepus timidus)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Kiškiažvėriai
( Lagomorpha)
Šeima: Kiškiniai
( Leporidae)
Gentis: Kiškiai
( Lepus)
Rūšis: Baltasis kiškis
( Lepus timidus)
Binomas
Lepus timidus
Linnaeus, 1758

Baltojo kiškio paplitimas (žalia – savaiminis, raudona – įveistas)

Baltasis kiškis (Lepus timidus) – kiškinių (Leporidae) šeimos žinduolis, šiek tiek mažesnis už pilkąjį kiškį.

Išvaizda redaguoti

Sveria apie 3,5 kg. Vasarą kailis pilkos spalvos. Šeriasi du kartus per metus. Rudenį, spalio mėn., kailis tampa baltas, o kovo viduryje – kailis keičiamas į vasarinį pilkos spalvos. Žiemą išsišėrę žvėreliai būna visiškai balti, tik su juodais ausų galiukais, nors Lietuvoje pasitaiko ir ne visai baltų individų. Pasitaiko baltųjų ir pilkųjų kiškių hibridų.

Ausys trumpos, palenktos į priekį vos siekia nosį. Užpakalinių kojų letenos plačios, apaugusios plaukais.

Paplitimas redaguoti

Išplitęs visuose kraštuose, kurie supa Šiaurės ašigalį, Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Šiaurės kraštuose baltasis kiškis gyvena tundroje, miškatundrėje ir taigoje. Lietuvoje – tik miškuose. Mėgstamos vietos – aukštapelkių, miško pakraščių, jaunuolynų plotai.

Per Lietuvą eina baltojo kiškio arealo pietinė riba. Lietuvos miškuose baltųjų kiškių nėra gausu. 1995 metų vasarį, per žvėrių apskaitą, Dubravos miškų urėdijos miškuose suskaičiuoti 44 baltieji kiškiai. Daugiausiai jų – 27 – Dubravos miške, Šilėnų ir Vaišvydavos girininkijose. Iki 2007 m. Lietuvoje aptiktos 449 radavietės, vėliau jų sumažėjo iki 96.Iki 1989 metų baltasis kiškis Lietuvoje dar buvo medžiojamas, dabar įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Biologija redaguoti

Gyvena didesniuose miškuose, kuriuose yra aukštapelkių, kirtaviečių ir aikščių. Vengia kultūrinio kraštovaizdžio, retai aptinkamas pamiškėse ir atvirose vietose. Kiškiukus veda 2–4 kartus per metus. Vadoje būna 1–5 jaunikliai[2].

Mityba redaguoti

Minta beržų, kadagių, drebulių, gluosnių ir kitų medžių ūgliais bei šakelėmis, žieve, mėlynių ir bruknių stiebais, žole, žiemkenčiais.

Priešai redaguoti

Baltieji kiškiai Lietuvos miškuose neturi itin daug priešų, juos puola plėšrieji paukščiai, lapės, kiaunės, lūšys, vilkai ir mangutai. Dažniausiai aukomis tampa jaunikliai arba ligoti, sužeisti žvėreliai.

Baltųjų kiškių populiacijai kenkia ir pelkėtų miško buveinių naikinimas.

Šaltiniai redaguoti

  • Rašomavičius, V. (red.), 2021. Lietuvos raudonoji knyga. Gyvūnai, augalai, grybai. – Vilnius.
  1. „IUCN Red List - Alcedo atthis“. IUCN Red list.
  2. https://animaldiversity.org/accounts/Lepus_timidus/