Laimutė Šlapelytė-Graužinienė
Laimutė Elena Šlapelytė-Graužinienė (1906 m. rugpjūčio 13 d. Vilniuje – 1988 m. birželio 23 d. Santa Monikoje, Kalifornija, JAV) – Vilniau krašto lietuvių visuomenės veikėja, labdarė.
Biografija redaguoti
Tėvai – žinomi visuomenės veikėjai Jurgis Šlapelis ir Marija Šlapelienė. Kartu augo sesuo Gražutė (1909–2009) ir broliai Jurgis (1914–1915) ir Skaistutis (1919–1961). Laimutė nuo 1915 m. lankė mokyklą J. Basanavičiaus, M. Biržiškos ir P. Gaidelionio lietuvių gimnazijos kurso pamokos, vėliau pervadintą į Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją. 1924 m. Vilniaus Stepono Batoro universitete pradėjo studijuoti matematiką, vėliau baigė teisės studijas. Buvo viena iš Vilniaus lietuvių studentų sąjungos steigėjų, aktyviai dalyvavo šios organizacijos veikloje. Rašė straipsnelius į žurnalus „Jaunimo draugas“ (Vilnius) ir „Motina ir vaikas“ (Kaunas). Iš prancūzų kalbos išvertė Emmos F. Angell Drake knygą „Kas kiekvienai moteriai žinotina“ (1933 m. išleido „Sakalo“ leidykla).
1929 m. ištekėjo už Lietuvos respublikos diplomato Kazimiero Graužinio. Kai vyras buvo paskirtas į chargé d‘affaires pareigas prie Šventojo Sosto Romoje, į Italiją kartu iškeliavo ir Laimutė Graužinienė. 1939 m. šeima pervažiavo į Buenos Airės, kur sutuoktinis tapo Lietuvos nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Pietų Amerikai. Po Antrojo pasaulinio karo Argentinai suspendavus diplomatinius santykius su Baltijos šalimis, 1947 m. Graužiniai kartu su Lietuvos ambasada persikėlė į Montevidėją (Urugvajus). Pietų Amerikoje L.Graužinienė organizavo labdarą, rinko paramą ir siuntė ją lietuvių pabėgėlių vaikams Vokietijoje. Ji augino dukras Mildą ir Laimutę, bendradarbiavo leidinyje „Laikas“.
Mirus vyrui, ji 1967 m. persikėlė gyventi į JAV, arčiau sesers Gražutės Šlapelytės-Sirutienės. Nuo 1968 m. gyveno Santa Monikoje, kur ir mirė.