Marija Šlapelienė

Marija Šlapelienė
Marija Šlapelienė su savo dukromis Laimute (kairėje) ir Gražute (apie 1915 m.).
Gimė	1880 m. birželio 5 d. Vilnius
Mirė	1977 m. balandžio 4 d. (96 metai)
Palaidotas (-a)	Senosiose Rasų kapinėse
Sutuoktinis (-ė)	Jurgis Šlapelis
Vaikai	Laimutė, Gražutė, Jurgis (mirė vaikystėje) ir Skaistutis
Veikla	Lietuvos knygininkė ir visuomenės veikėja

Marija Šlapelienė-Piaseckaitė (1880 m. birželio 5 d. Vilniuje, Rusijos imperija – 1977 m. balandžio 4 d. Vilniuje) – Lietuvos knygininkė ir visuomenės veikėja.

Biografija

Gimė ir augo miestiečių šeimoje, baigė Vilniaus kilmingų mergaičių gimnaziją (dab. Užupio gimnazija). Giedojo Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios chore, dirbo Petro Vileišio įsteigtame knygyne. Susipažino su gydytoju Jurgiu Šlapeliu ir 1905 m. už jo ištekėjo. Gimė dukterys Laimutė ir Gražutė, sūnūs Jurgis (mirė vaikystėje) ir Skaistutis.

Dar lietuviškos spaudos draudimo metais siųsdavo savo straipsnelius į Rytprūsiuose leidžiamą laikraštį Naujienos. 1905 m. vaidino pirmajame lietuvių viešajame spektaklyje – Keturakio (Antano ir Juozo Vilkutaičių) komedijoje Amerika pirtyje, kuriame sukūrė Agotos vaidmenį. Ypač išgarsėjo 1906 m., kai Miko Petrausko parašytoje pirmojoje lietuviškoje operoje „Birutė“ atliko pagrindinę partiją.

1906 m. vasario 6 d. sutuoktiniai Marija ir Jurgis Šlapeliai įsteigė knygyną (dab. pastato adresas – Dominikonų g. 11), kuris netrukus tapo ir lietuvybės skleidimo židiniu. Vadovaujantį vaidmenį šiame knygų versle vaidino žmona Marija Šlapelienė. Knygynas užsiėmė ir leidybine veikla, išleido apie 50 knygų (daugiausiai vadovėlių mokykloms), kai kurias knygas skolindavo skaitymui – veikė ir kaip biblioteka. 1949 m. Lietuvos TSR valdžia knygyną nacionalizavo, turtas tapo būsimųjų Knygų rūmų pagrindu.

M.Šlapelienei pavyko išsaugoti šeimos archyvą, vėliau perduotą Vilniaus universiteto ir Mokslų akademijos bibliotekoms. 1991 m. atgavus nacionalizuotą namą, duktė Gražutė Šlapelytė-Sirutienė jį padovanojo Vilniaus miestui.

Atminimo įamžinimas

• 1994 m. dovanotame pastate įrengtas Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus, ant išorinės sienos pritvirtinta memorialinė lenta;
• 2003 m. sukurtas dokumentinis filmas Ištikimi lietuviškajam žodžiui. Marija ir Jurgis Šlapeliai (autoriai Vytautas Domaševičius ir Juozas Matonis);
• 2004 m. prie buv. knygyno Dominikonų gatvėje atidengta memorialinė lenta, skirta lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečiui paminėti;
• 2006 m. sukurtas dokumentinis filmas M. ir J. Šlapelių knygynui – 100 metų (autoriai Vytautas Domaševičius ir Juozas Matonis).

• 
  Piaseckaitė Marija (Šlapelienė) – antra iš dešinės pirmoje eilėje tarp „Vilniaus žinių“ redakcijos ir spaustuvės darbuotojų prie Gedimino pilies griuvėsių Vilniuje, 1905.
• 
  Marija ir Jurgis Šlapeliai, jų sūnus Skaistutis ir Adelė Klišytė mini lietuviško knygyno Vilniuje 25-metį. 1931 m. vasario 19 d.
• 
  Marijos ir Jurgio Šlapelių antkapis

Šaltiniai

• Šlapelienė, Marija // Nastazija Kairiūkštytė, Alma Gudonytė. Lietuvybės kovų verpetuose – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009; psl. 297–301
• Rasa Baškienė. Marija Šlapelienė – apsisprendusi būti lietuve // bernardinai.lt; birželio 24 d., 2018
• Marija Šlapelienė (Piaseckaitė) / parengė: Danguolė Dainienė (VAVB) // www.vilnijosvartai.lt