Atverti pagrindinį meniu
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Liudvika Laima Griciūtė
Laima Griciute1.jpg
Gimė: 1926 m. balandžio 15 d.
Kaune
Mirė: 2018 m. lapkričio 3 d. (92 metai)
Tėvas: Augustinas Gricius
Veikla: Lietuvos gydytoja onkologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.

Liudvika Laima Griciūtė (1926 m. balandžio 15 d. Kaune – 2018 m. lapkričio 3 d.) – Lietuvos gydytoja onkologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.

BiografijaKeisti

Tėvas Augustinas Gricius, broliai: smuikininkas Algis Gricius ir kino operatorius Jonas Gricius. 19331938 m. mokėsi Kauno pradžios mokykloje, 1938 m. įstojo į Kauno 2-ąją mergaičių gimnaziją. 1941 m. su tėvais ištremta gyveno Altajaus kr., Jakutijoje, Jaroslavlio srityje. Grįžusi į Lietuvą, 19461950 m. studijavo Kauno universiteto Medicinos fakultete, o 19501952 m. Kauno Medicinos institute. 19521955 m. mokėsi Leningrado (Rusija) Onkologijos instituto aspirantūroje.[1] 1955 m. apgynė medicinos mokslų kandidatės disertaciją, 1966 m. – medicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Eksperimentiniai plaučių navikai“, 1989 m. suteiktas profesorės vardas.[2]

19551956 m. dirbo Respublikinės onkologijos dispanserio gydytoja-ordinatore.[3] 19561957 m. – buvo Leningrado onkologijos instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 19571974 m. vadovavo Onkologijos instituto Patologinės morfologijos laboratorijai.[4] 19671968 m. praktikavo Paryžiaus Radžio instituto genetikos laboratorijoje.[5] 1974 m. dalyvavo tarptautinėje ekspedicijoje Irane aplinkos kancerogenams tirti.[6] 19741980 m. buvo Tarptautinio vėžio tyrimo centro Lione Aplinkos kancerogenų skyriaus vedėja, nuo 1988 m. šio centro mokslinės tarybos narė.[7] 1980 m. grįžusi į Lietuvą iki 1982 m. dirbo Epidemiologijos, mikrobiologijos ir higienos instituto Vilniuje direktoriaus pavaduotoja.[8] 19821990 m. Onkologijos mokslinio tyrimo instituto direktorė, Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji onkologė, Lietuvos TSR onkologų mokslinės draugijos pirmininkė, nuo 1984 m. – Lietuvos TSR vėžio registro tarybos pirmininkė.[9] Jos pastangomis Onkologijos mokslinio tyrimo institute įkurta Vėžio profilaktikos laboratorija, vėliau pavadinta Onkologijos centro Aplinkos kancerogenų laboratorija, jai vadovavo 19901993 m. 19931999 m. Onkologijos centro direktoriaus pavaduotoja mokslui.[10]2002 m. apdovanota Lietuvos mokslo premija.[11]

BibliografijaKeisti

  • Eksperimentiniai plaučių navikai, 1975 m., rusų k.
  • Patologinė anatomija, vadovėlis, su kitais, 1986 m.
  • Pirminė vėžio profilaktika, su kitais, 1992 m.
  • Kancerogenezė ir vėžio biologija, 1992 m.
  • Onkologija, su kitais, 1992 m.
  • Alkoholis ir vėžys, 1994 m., rusų k.

ŠaltiniaiKeisti