Jonas Gricius (1928)
kino operatorius
Kitos reikšmės – Gricius (reikšmės).
| Jonas Gricius | |
|---|---|
| Gimė | 1928 m. rugpjūčio 5 d. Kaunas |
| Mirė | 2021 m. vasario 1 d. (92 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Tėvai | Augustinas Gricius |
| Sutuoktinis (-ė) | Dalia |
| Veikla | kino operatorius |
| Alma mater | 1954 m. Visasąjunginis kinematografijos institutas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Jonas Gricius (1928 m. rugpjūčio 5 d. Kaune – 2021 m. vasario 1 d. Vilniuje) – lietuvių kino operatorius.[1]
Biografija
redaguotiTėvas – rašytojas Augustinas Gricius, sesuo Laima Griciūtė, brolis Algis Gricius. 1954 m. baigė Visasąjunginį kinematografijos institutą, Boriso Volčeko kursą. Dirbo kino studijoje „Lenfilm“, režisieriaus A. Moskvino asistentu. Nuo 1958 m. – Lietuvos kino studijos (LKS) operatorius. LTSR kinematografininkų sąjungos sekretorius (1963–1968), pirmininkas (1981–1988). Lietuvos kino studijos direktorius (1978–1989).
Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.[2]
Filmografija
redaguoti- 1952 m. Aušra prie Nemuno (rež. A. Faincimeras), Lietuvos kino studija, Lenfilm; antrasis režisierius
- 1957 m. Don Kichotas, rež. Grigorijus Kozincevas, Lenfilm
- 1958 m. Kalakutai, rež. Vytautas Mikalauskas
- 1959 m. Novelė „Paskutinis šūvis“ (rež. Arūnas Žebriūnas, kino filme Gyvieji didvyriai, LTSR valstybinė premija, Prizas už geriausią operatoriaus darbą Pabaltijo kino festivalyje Rygoje)
- 1961 m. Kanonada (rež. Arūnas Žebriūnas)
- 1962 m. Žingsniai naktį (rež. Raimondas Vabalas, diplomas už geriausią vaizdo sprendimą Visasąjunginiame kino festivalyje Leningrade)
- 1964 m. Hamletas (rež. G. Kozincevas)
- 1965 m. Paskutinė atostogų diena ("Mergaitė ir aidas"), (rež. Arūnas Žebriūnas, Sidabrinės burės prizas Lokarno tarptautiniame kino festivalyje, Prizas už geriausią operatoriaus darbą Pabaltijo respublikų ir Baltarusijos TSR kino festivalyje Rygoje)
- 1965 m. Niekas nenorėjo mirti (rež. Vytautas Žalakevičius, TSRS valstybinė premija)
- 1966 m. Laiptai į dangų , rež. Raimondas Vabalas
- 1970 m. Karalius Lyras (rež. G. Kozincevas)
- 1971 m. Akmuo ant akmens (rež. Raimondas Vabalas)
- 1972 m. Ties riba, rež. Raimondas Vabalas
- 1976 m. Seklio Kalio nuotykiai (rež. Arūnas Žebriūnas)
- 1976 m. Žydroji paukštė (TSRS/JAV, rež. Dž. Kiukoras, F. Jangas)
- 1977 m. Mainai, rež. Raimondas Vabalas
- 1981 m. Kelionė į rojų (rež. Arūnas Žebriūnas, LTSR Kultūros ministerijos premija „ Už aukštą vaizdo kultūrą" Visasąjunginiame kino festivalyje Vilniuje)
- 1983 m. Turtuolis, vargšas... (rež. Arūnas Žebriūnas , kartu su A. Mockumi)
- 1984 m. Būrys (rež. Aleksejus Simonovas, LTSR valstybinė premija)
- 1986 m. Chameleono žaidimai, rež. Arūnas Žebriūnas
- 1988 m. Žolės šaknys, rež. Gytis Lukšas
- 1988 m. Mėnulio pilnaties metas (rež. Arūnas Žebriūnas)
- 1993 m. Portretas profiliu
- 1993 m. Svetimas (Baltarusija/Lietuva, rež. Edita Sabaitytė, kartu su V. Bondarovičiumi)
- 1995 m. Antigravitacija
- 1996 m. Šuns metai.
Įvertinimas
redaguoti- 1978 m. LTSR liaudies artistas.
- 1997 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius.
- 2004 m. VGIK garbės daktaras.
- 2013 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už Lietuvos kino poetikos pagrindų sukūrimą, aukščiausią vizualinę kino kultūrą ir už profesinę sąžinę.
Bibliografija
redaguoti- Vingiai: atsiminimai. Vilnius: Vaga, 2001.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Jonas Gricius, VLE
- ↑ „Į paskutinę kelionę išlydėtas Lietuvos kino operatorių tėvas Jonas Gricius“. LRT.lt. 2021-02-04. Nuoroda tikrinta 2021-02-04.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link)