Kurmiai (Klaipėda)

Kurmiai
Kurmiai.JPG
Kaimo kelias

Kurmiai
Koordinatės 55°33′58″š. pl. 21°44′10″r. ilg. / 55.566°š. pl. 21.736°r. ilg. / 55.566; 21.736 (Kurmiai)Koordinatės: 55°33′58″š. pl. 21°44′10″r. ilg. / 55.566°š. pl. 21.736°r. ilg. / 55.566; 21.736 (Kurmiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Veiviržėnų seniūnija
Gyventojų (2011) 3
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kurmiaĩ
Kilmininkas: Kurmių̃
Naudininkas: Kurmiáms
Galininkas: Kurmiùs
Įnagininkas: Kurmiaĩs
Vietininkas: Kurmiuosè

Kurmiai – kaimas Klaipėdos rajono pietryčiuose, 6 km į pietvakarius nuo Judrėnų. Šiaurės rytuose teka upelis Judrė, iš pietų prieina Kelvėtų miškas.

IstorijaKeisti

 
Apleista sodyba

1644 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje minima sluzba Kurmiow Matutaičio vaitystėje (Woytowstwo Matutayciowe), gyveno 4 šeimos. 1695 m. – sluzba Kurmiow ir viensėdis zascianek Kurmiow Augilovo vaitystėje (Woytowstwo Augilowe), gyveno 9 šeimos. Dauguma jų turėjo Kurmio pavardes, todėl ir kaimas taip pavadintas. 1820 m., padalijus Švėkšnos dvaro valdą, Kurmių kaimas atiteko grafui Jurgiui Pliateriui, Gedminaičių dvaro savininkui. 1846 m. bažnyčios sudarytame sąraše jau minima 14 šeimų, kuriose gyveno 77 žmonės, iš jų 25 samdiniai. 1923 m. Kurmių kaime buvo 11 ūkių ir 89 gyventojai. Iki 1950 m. kaimas priklausė Švėkšnos valsčiui, vėliau – Šalpėnų, Judrėnų, Veiviržėnų apylinkėm. Pokaryje iš Kurmių kaimo į Sibirą buvo ištremtos Alminauskų, Gailių, Vanagų šeimos. 1954 m. rudenį Kurmiuose, Kosto Jocevičiaus sodyboje, žuvo Vilko būrio partizanų vadas Eitutavičius Stasys-Žaibas. Sovietmečiu veikė Kurmių pradinė mokykla, bet ilgainiui Kurmių kaimas sunyko.

Apie 1972 m. Kurmių kaime buvo rastas monetų lobis. Iš kurio dvi Prūsijos monetos: Frydricho Vilhelmo ortas (1680 m.) ir Jelizavetos Petrovnos šeštokas yra saugomos Telšių “Alkos“ muziejuje.

Iš archyvoKeisti

Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomas dokumentas: „1888 m. lapkričio 17 d.–Raseinių aps. Švėkšnos vls. gr. Pliaterio Gedminaičių dv. Kurmių k. Antstolis su viršaičiu, seniūnais ir uriadniku atvyko perduoti Pranui Šlevinskui paveldėto turto, kurį valdė mirusio brolio žmona su antruoju vyru Dominyku Almanausku. Kartu iš P. Šlevinsko turėjo būti išieškota 925 rb skola miestiečiui Andriui Adomavičiui. Almanauskai ir iš įvairių kaimų jų sukviesti valstiečiai (iš viso apie 40 žmonių) pasipriešino antstoliui ir policijai. D. Almanauskas nuteistas kalėti 1 m. ir 4 mėn., M. Alminauskienė, 3 valstiečiai ir 1 bajoras – po 6 mėn., 13 valstiečių (iš jų 1 moteris) – po 3 mėn., 2 vyrai – po du mėn.“

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur.[5] 1989 m.sur.[6] 2001 m.sur.[7] 2011 m.sur.[8]
58 89 82 75 12 6 5 3


Žymūs žmonėsKeisti

Kurmių kaime gimė:

LiteratūraKeisti

  • M. Jučas, L. Mulevičius, A. Tyla. Lietuvos valstiečių judėjimas 1861–1914 metais. Mokslas. Vilnius.1975. p.: 265–266.
  • Eugenijus Ivanauskas. Lietuvos pinigų lobiai. Savastis. Vilnius. 1995.(psl.295).
  • Lietuvos inventoriai XVII a.. dokumentų rinkinys. Sudarė K. Jablonskis ir M. Jučas. Vilnius. 1962.

NuorodosKeisti

ŠaltiniaiKeisti

Aplinkinės gyvenvietės

  VEIVIRŽĖNAI – 10,5 km
Rumbikiai – 2,8 km
JUDRĖNAI – 5,6 km  
Šalpėnai – 2,5 km
     
     
     
Padagai – 1,7 km
Jonikaičiai – 1,4 km
ŠVĖKŠNA – 8,5 km