Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija

Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija
[[Vaizdas:|Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija herbas|center|100px]]
Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija
Miestas (gyvenvietė) Kupiškis
Mokyklos direktorius (-ė) Virgilijus Žilinskas
Mokinių skaičius 641
Įkūrimo data 1917 m.
Uždarymo data {{{uzdarimo data}}}
Išleista laidų
Pedagogų skaičius 59

Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Kupiškyje, Vytauto g. 21, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190043194. Buvusi Kupiškio Vlado Rekašiaus vidurinė mokykla.

Kupiškio vidurinė mokykla 1931 metais

Gimnazija bendradarbiauja su 8 Lietuvos gimnazijomis, aukštosiomis mokyklomis (VGTU, ŠU, Klaipėdos universitetu ir kt.). Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Stokholmo Enskedeskola ir Rygos 25-ąja vidurine mokykla.

IstorijaKeisti

Kupiškio parapinė mokykla pirmą kartą paminėta 1678 m. klebono Jono Krukovskio sudarytame bažnyčios inventoriaus sąraše. Čia mokėsi būsimasis garsus architektas Laurynas Gucevičius.

1917 m. Kupiškio parapijos klebonas Antanas Bajorinas ir kamendorius (vikaras) Antanas Kripaitis padavė prašymą vokiečių okupacinės valdžios vyriausiajam Lietuvos valdytojui dėl leidimo įsteigti Kupiškyje aukštesnę mokyklą, pagal gimnazijos 4 klasių programą. Tais pačiais metais gautas leidimas įkurti keturių klasių progimnaziją.

Pagrindinis mokyklos steigėjas ir pirmasis jos direktorius buvo kun. Antanas Kripaitis. 1917 m. lapkričio 17 d. Kupiškio aukštesniojoje mokykloje, kuri oficialiai visuose raštuose vadinama Kupiškio progimnazija, prasidėjo pirmieji mokslo metais. Mokykloje veikė trys klasės ir mokėsi 93 mokiniai.[1]

1918 m. gegužės mėn. mokyklą aplankė vokiečių valdžios vyriausiasis mokyklų inspektorius, kuris teigiamai įvertino mokyklos darbą ir tvarką. Tuo mokyklos įsteigimas buvo patvirtintas. Tais pačiais metais įsikūrė "Saulės švietimo draugijos Kupiškio skyrius, kuris ekonomiškai išlaikė mokyklą.[2]

1919 m. Kupiškį okupavo bolševikai. Mokyklą atėmė iš "Saulės" draugijos, suvalstybino ir panaikino tikybos dėstymą. Po Kupiškio išvadavimo iš bolševikų, mokyklos išlaikymą perėmė Kupiškio valsčiaus savivaldybė. Mokyklą kartais paremdavo Švietimo ministerija. Mokyklai buvo atiduotas 1908 m. rusų valdžios statytas dviklasės mokyklos namas ir žemės sklypas (Skapiškio g. 17).[3]

1925 m. mokykla buvo perduota Švietimo ministerijos priklausomybei ir išlaikoma iš valstybės lėšų bei pavadinta Kupiškio valdžios vidurinė mokyklą. Nuo 1936 m. rugsėjo 1 d. mokykla pervadinta į Kupiškio valstybinę progimnaziją. Vietinė bendruomenė visą laiką pageidavo išplėsti progimnaziją ir įsteigti gimnaziją.[4]

1936-1937 mokslo metais Švietimo ministerija leido atidaryti ir privačiomis lėšomis išlaikyti V-ąją klasę, 1937-38 m. ir VI-ąją klasę. Šios klasės buvo išlaikomos Kupiškio valsčiaus savivaldybės skiriamomis pašalpomis ir klasių mokinių sumokėtais mokesčiais. Nuo 1938 m. rugsėjo 1 d. progimnazija buvo reorganizuota ir pavadinta Kupiškio valstybine gimnazija. Jau valstybės lėšomis buvo išlaikomos V-oji ir VI-oji klasės. Leidžiama atidaryti VII-ąją, o 1939 m. - VIII-ąją klases.[5]

Prasidėjus Lietuvos okupacijai, 1940 m. rugsėjo 28 d. Švietimo liaudies komisaro įsakymu B/Nr.101 Kupiškio valstybinė gimnazija pervadinama Kupiškio vidurine mokykla. Vietoje buvusiu 8 gimnazijos klasių, pagal TSRS mokyklų pavyzdį, įvesta 11 klasių sistema.[6]

1941-1944 m., vokiečių okupacijos metais, buvo grąžintas Kupiškio valstybinės gimnazijos pavadinimas ir atstatyta 1939 m. veikusi klasių struktūra. 1941-1943 m.gimnazija persikėlė į Lietuvos kariuomenės kareivinių pastatą.

 
Kupiškio gimnazijos logotipas

1953 m. mokyklai suteiktas revoliucionieriaus Vlado Rekašiaus vardas. Iki 1960 m. mokykla buvo įsikūrusi net septyniuose pastatuose. Tais pačiais metais baigta statyti 940 vietų mokyklos rūmai (dabartinis gimnazijos pastatas). Mokyklos projektas vietų skaičiumi buvo didžiausias tarp tuo metu galiojusių aštuoniolikos mokyklų tipų. 1967 m. įkurtas mokyklos muziejus. 1974 m. mokykla buvo išplėsta, atsirado naujas 640 vietų mokyklos priestatas su sporto sale, taip pat 160 vietų bendrabutis moksleiviams.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę Vlado Rekačiaus vardas panaikintas ir suteiktas Kupiškio 1-sios vidurinės. 1997 m. vidurinei mokyklai suteiktas Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vardas. 2000 m. rugsėjo 1 d. mokykla tapo Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija.Gimnazija turi savo atributiką: vėliavą, himną (“Šaknimis į žemę, šakomis į dangų”, aut. Audronė Šarskuvienė), gimnazisto uniforminį švarką, ženklelį, kepurę, emblemą.

2017 m. minint žymaus semiotiko Algirdo Juliaus Greimo 100-ąsias gimimo metines ir švenčiant Kupiškio gimnazijos šimtmečio jubiliejų atidaryta A. J. Greimo klasė.

Mokinių skaičius tarpukaryjeKeisti

Metai Skaičius Metai Skaičius Metai Skaičius Metai Skaičius
1919 185 1924 223 1929 161 1937 304
1920 239 1925 241 1930 244 1938 380
1921 258 1926 208 1934 228
1922 231 1927 186 1935 178
1923 248 1928 166 1936 228

DirektoriaiKeisti

Žymūs mokytojaiKeisti

  • Direktoriaus pavaduotojos ugdymui Alma Vilčinskienė, Zita Sabaliauskienė, Irma Vyšniauskienė, Asta Martinkienė
  • Stanislovas Šepetis, istorijos mokytojas metodininkas
  • Petras Kripaitis

Žymūs mokiniaiKeisti

Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje, (anksčiau - Kupiškio progimnazijoje, Vlado Rekašiaus vidurinėje mokykloje, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vidurinėje mokykloje) mokėsi:

NuorodosKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. LCVA, f. 655
  2. Ten pat.
  3. Ten pat.
  4. Ten pat.
  5. Ten pat.
  6. Ten pat.